Dar nesėjote pipirnių? Pradėkite – praturtinsite savo kasdienį meniu žaliaisiais vitaminais labai paprastu būdu. Pipirnių lapeliuose yra jodo, geležies druskų, kalcio, karoteno, kitų mineralų, ir daug vitamino C. Karstelėjęs pipirnių skonis duos smagumo salotoms, sudarys draugiją pusryčių kiaušiniui, o įprastai vakarienei suteiks pavasarinio džiugesio.
Pradedam – yra du būdai sėti pipirnes: sėti į substratą (žemę) arba į vatą/popierių. Pipirnės tokios nereiklios, kad joms žemė net nebūtina, todėl galite drąsiai sėti į vatą ar rankšluostinį popierių, tiesiog perlenktą per pusę.
Eiga:
Nusiperkame sėklų (rasite net eiliniame prekybos centre).
Pasiruošiame gražų indą (gi žiūrėsim kasdien ir džiaugsimės kaip gražiai auga). Gali būti visai seklus, pavyzdžiui, keramikinis vazono padėkliukas).
Tada – pripildome žemių ir lengvai paspaudžiame, kad neliktų oro tarpų ar didelių grumstų; palaistome. Arba – paskleidžiame vatą (kosmetinius vatos diskelius, rankšluostinį popierių) ir beriame sėklas – galima gana gausiai, negailėkite. Ant sėklų nereikia užberti žemių arba kažkuo kitu jas apdengti, sėklos lieka atviros.
Palaistome, geriausia purkšti purkštuvu.
Apdengiame indą (darome šiltnamio efektą): su maistine plėvele, skaidrios plastikinės sausainių dėžutės dangčiu, stiklu – žodžiu, kuo turite.
Na ir viskas, keletas minučių ir pipirnės jau pasėtos.
Kas toliau? Kasdien atidengti kelioms minutėms ar pusvalandukui, kad prasivėdintų, ir kasdien papurkšti kambario temperatūros vandeniu.
Kai pipirnės pradeda stiebtis, plėvelės nebereikia, tegul tiesiog auga ir gražėja. Nepamirškite laistyti.
Jau po šešių dienų pipirne galima pradėti valgyti. Per kelias artimiausias dienas jos pasistiebs dar per pirštą.
O pabaigai – dar vienas įrodymas, kad svarbu ne tik skonis, bet ir grožis. Prieskoniai ir žolelės gali gerai atrodyti bet kokio stiliaus interjere.
Šaltinis: modernaus apželdinimo kursai „Geltonas karutis„
