Daug privalumų
Ilgo poveikio trąšos nuo įprastų skiriasi savo technologija – šių trąšų paviršius yra padengtas specialiomis dervomis. Jos pailgina mitybinių medžiagų atidavimo procesą, todėl trąšų poveikis yra ilgas. Naudojant ilgo poveikio trąšas, vyksta nuoseklus tręšimo procesas, todėl šaknys nuolatos maitinamos, be to, tai yra augalo nežalojantis tręšimo metodas.
Šių trąšų poveikis trunka nuo trijų iki 18 mėnesių, kai, tuo tarpu, įprastų – iki dviejų mėnesiu. Naudojant šias trąšas, augalus tręšti reikia daug rečiau, todėl paprastėja priežiūra, taupomas laikas.
Be to, teisingai prižiūrint augalus, gali užtekti tik vieno tręšimo. Tręšti reikėtų augalus sodinant arba jų aktyvios vegetacijos pradžioje. Tręšimas susideda tik iš kelių veiksmų: trąšų paskleidimo, įterpimo į dirvą ir palaistymo. Šios trąšos yra vienodos frakcijos – net 98 proc. granulių yra vienodo dydžio, tolygiai pasiskirsto, lengvai dozuojamos.
Esminės rūšys ir tręšiami augalai
Ilgo poveikio trąšos gali būti naudojamos įvairių augalų tręšimui: uždaro grunto, konteinerių, vazonų ir balkono, taip pat vejų, ypatingai golfo laukų įrengimui, dekoratyvinių ir vandens augalų tręšimui.
Pagal formą ilgo poveikio trąšas galima suskirstyti į kelias rūšis.
Trąšų granulės – tabletės gaunamos presuojant trąšų mitybines medžiagas su rišikliu ar be jo. 4-6 mėn. veikimo granulės puikiai tinka daigų, sodmenų ir sodinukų, uogienojų, uogakrūmių, vejos tręšimui, dar ilgesnio veikimo (iki metų) granulėmis patariama tręšti šiltnamio ir lauko daržoves, sodo augalus, žydinčius ir visžalius augalus, vaismedžius. Tiek granulės, tiek tabletės yra tinkamos tręšti kamabarines ar balkonines gėles, konteinerinius, dekoratyvinius augalus.
Trąšų lazdelės – taip pat su rišikliu presuotos trąšos. Jų veikimo trukmė priklauso nuo dirvos drėgnumo ir temperatūros – kuo šie veiksniai didesni, tuo mitybinių medžiagų atidavimas spartesnis. Vidutiniškai trąšų lazdelės veikia du tris mėnesius. Jos ypač tinka mažų konteinerių, vazoninių ir balkoninių lovelių augalų tręšimui. Jas galima tiksliai dozuoti, priklausomai nuo talpos litražo ar vazono skersmens. „100 dienų“ veikimo trąšos susiformavo ieškant tokių pagrindinių makroelementų – azoto (N), fosforo (P), kalio (K) formų, kurių įsisavinimas būtų tolygus. Azotas intensyviai garuoja ir tirpsta, kai tuo tarpu fosforas ir kalis tai daro lėčiau.
Rišiklių pagalba ilgo veikimo trąšos fiksuoja makroelementų sklidimą, tad trąšos gali veikti iki pusketvrto mėnesio, o per augalų vegetacijos sezoną šios trąšos gali būti naudojamos tik du kartus. Ši ilgo poveikio trąšų rūšis puikiai tinka dekoratyvynių augalų ir ypač vejų tręšimui.
Ilgo poveikio trąšos dėl skirtingų rūšių gali būti naudojamos įvairiais būdais. Granulės gali būti maišomos su gruntu ar įterpiamos į šaknų zoną. Ilgo poveikio nenudegina šaknų. Taip pat gali būti paskleidžiamos viršutiniame dirvos sluoksnyje. Supresuotos ilgalaikių trąšų tabletės dar labiau palengvina tręšimą.
Apteptos moliu tabletės tinka dekoratyvinių vandens augalų tręšimui. Specialiai suformuoti rinkiniai, pavyzdžiui, trąšos sumaišytos su įgėrio granulėmis – nepamainoma sodinimo technologijų dalis konteineriniams augalams.
Sėjamos vejos tręšimas
Tam tikros ilgo poveikio trąšos neretai naudojamos vejų tręšimui, o įrengiant veją gi svarbu visus darbus atlikti technologiškai teisingai, nes nuo to priklausys būsimos vejos priežiūros sudėtingumas ir dekoratyvumas.
Prieš vejos sėją dirvoje reikia išnaikinti piktžoles: purkšti herbicidu Roudup G – 200 ml/10 l vandens/2,5-3 a. Praėjus 10-14 dienų po nupurškimo iš dirvos išrinkti grumstus, augalų šaknis, išlyginti dirvą.
Tam, kad žolė greičiau išdygtų, o želmenys būtų sveiki bei stiprūs, būtina naudoti visavertės sudėties trąšas. Įrengiant veją naudokite ilgalaikio veikimo trąšąs vejoms, skirtas tręšimui pavasarį NPK 20-5-8 (Mg, S)+ Fe – 3 kg/a. Po tręšimo pasėkite vejų žolių sėklas (3 kg/a).
Veją galima patręšti ir pasėti mechaninėmis sėjamosiomis arba tiesiog rankomis. Tręšiant (sėjant) veją rankomis rekomenduojama sėklos normą dalinti pusiau ir išsėti sėklą dviem kryptimis. Pasėtos sėklos kartu su trąšomis įterpiamos grėbliu 0,5-1,5 cm gylyje dviem kryptimis ir nedelsiant užvoluojama.
Pasėtai vejai turi užtekti pakankamai drėgmės. Esant palankioms dygimo sąlygoms žolė galutinai sudygsta maždaug po trijų keturių savaičių. Tokią pačią technologiją reikėtų taikyti ir atsėjant atskirus vejos plotus.
Vegetuojančios vejos tręšimas
Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno pavasario pradžioje nutirpus sniegui ir atšilus orui įvertinama vejos būklė ir priimami sprendimai jos tolimesnei priežiūrai.
Jeigu veja po žiemos prastai atrodo, ją reikią nupurkšti organiniu kompleksu „Humistar“ (0,2 l/10 l vandens/2 a). Jeigu vejoje yra samanų tręšti samanotų vejų trąšomis (6-7 kg/a) ir granuliuotomis kalkėmis (10 kg/a). Pavasario viduryje tręškite ilgalaikio veikimo trąšomis vejoms, skirtomis tręšimui pavasarį NPK 20-5-8 (Mg, S)+ Fe – 2,5-3 kg/a.
Šios trąšos yra ilgalaikio 100 dienų veikimo. Naudodami šias trąšas sutaupysite laiko, be to būsite tikri kad veja atrodys nepriekaištingai, nes šios trąšų sudėtyje gausu įvairių maistinių medžiagų.
Be to visos trąšų mitybinės medžiagos yra vienoje granulėje. Ši ypatybė garantuoja tolygų tręšimą, o tai labai svarbu naudojat trąšas vejose. Netolygus maisto medžiagų paskirstymas gali lemti vejos išdegimą, spalvos netolygumą.
Trąšų mišiniai yra ženkliai pigesni, deja, dažnai toks bandymas taupyti būna nuostolingas, kai tenka atsėti išdegusios vejos plotus.
Praėjus šešioms-aštuonioms savaitėms po tręšimo „Vejos priežiūra pavasarį“ išbarstykite ilgalaikio veikimo trąšas vejoms, skirtas tręšimui vasarą NPK 13-7-13 (Mg, S) – 2,5-3 kg/a. Šios trąšos skirtos ne intensyviam augimui skatinti, o vejos dekoratyvumui palaikyti, todėl galite būti ramūs dažniau vejos pjauti neteks.
Atėjus rudeniui, veją būtina patręšti trąšomis vejoms, skirtomis tręšimui rudenį (2,5-3 kg/a) ir granuliuotomis kalkėmis (10 kg/a). Tokiu būdu veja bus paruošta saugiai žiemoti, o pavasarį pradės anksčiau vegetuoti. Žolynų nepatręšus rudenį, atsiranda didžiulė vejos išnykimo tikimybė žiemos metu.
