Vaikštinėjant ramia Kauno centre esančia Totorių gatve netikėtai galima užtikti vieną išskirtinį kiemą. Jame įkurtas japoniškas akmenų sodas.
Jį sukūrė ir savo svajonę įgyvendino kauniečiai E. ir V.Sinkevičiai. Estetinės medicinos gydytoja ir dziudo meistras tai padarė ilgai buvusiame apleistame Kauno dziudo klubo kieme.
V.Sinkevičius įsitikinęs, jog norėdami, kad Kaunas būtų gražus, kiekvienas turime pradėti pirmiausia gražinti savo namų ir darbo aplinką.
Svajojo apie akmenų sodą
Lietuvos dziudo federacijos prezidentas ir Kauno dziudo klubo įkūrėjas V.Sinkevičius pasakojo, kad sporto salę Totorių gatvėje įrengė 2000 metais. Klubas buvo įkurtas sename buvusios „Neries“ gamyklos tekinimo ceche.
Kiemas ne vienus metus buvo uždaras ir apleistas.
2011 metais kaunietis lankėsi Japonijoje, Tokijuje vykusiame pasaulio dziudo čempionate.
„Turėjome šiek tiek laisvo laiko. Bičiuliai pasiūlė aplankyti senąją Japonijos sostinę Kioto. Nuvykę ten išvydome neįtikėtinai įspūdingą akmenų sodą. Tada gimė svajonė įkurti kažką panašaus ir Kaune, prie savo klubo“, – prisiminė V.Sinkevičius.
Išvežė tepaluotą žemę
Vyro idėją palaikė ir sutuoktinė, konkurso „Mis Laikinoji sostinė 2002“ nugalėtoja E.Sinkevičienė (Pileckaitė).
„Žmona visada rūpinasi, kad gyventume gražiau, kad aplinką puoštų gėlės. Jai svarbu, kad apinka atrodytų estetiškai. Todėl Evelinos paragintas pernai pagaliau ėmiausi darbų“, – pasakojo kaunietis.
Pora drauge su kolegomis dziudo sportininkais kuopė apleistą kiemą.
„Anksčiau čia buvo gamykla, tad dirva kieme buvo prisigėrusi tepalų. Teko išvežti žemę ir joje atrastus betono luitus“, – prisiminė V.Sinkevičius.
Laukia magnolijos žiedų
Išvalius kiemą dziudo meistras atsigabeno smulkių akmenukų ir didelių pakaunės karjeruose rastų akmenų. Juos sukomponavo taip, kaip reikalauja japoniško akmenų sodo taisyklės.
Aplinką papuošė ir trys japonų šventyklų formas primenantys akmeniniai žibintai, iš medžio padarytas takas ir medinis suolas.
Kauniečiai pasodino dekoratyvinių spygliuočių, magnoliją.
„Labai laukiame, kad ji pradės žydėti. Tačiau medelis naujoje vietoje turi įsitvirtinti, todėl dar kelis metus teks laukti“, – sakė E.Sinkevičienė.
Kiemo dienomis neuždaro
Kauniečiai pasakojo, kad kai kiemas buvo sutvarkytas, juo pradėjo grožėtis ir kaimynystėje esančio Lietuvos švietimo istorijos muziejaus darbuotojai.
Kieme taip pat mėgsta pasėdėti ir salėje besitreniruojančių vaikų palaukti atvykę tėvai.
„Kiemo vartų darbo dienomis nerakiname, neuždarome. Vis daugiau pro šalį einančių kauniečių čia sustoja. Pats prieš treniruotes ar po jų taip pat mėgstu pabūti tarp gerą energiją skleidžiančių akmenų ir augalų“, – pasakojo V.Sinkevičius.
Pora prasitarė, kad kai nuvyksta į Vilnių, žavisi sutvarkytu miesto centru.
„Esu gimęs ir augęs Kaune, todėl jaučiuosi miesto patriotas. Deja, Kaune daug metų nebuvo tikro gero šeimininko. Todėl bent patys savo jėgomis turime pradėti gražinti savo aplinką. Tada galėsime džiaugtis savo miestu“, – tvirtino V.Sinkevičius.
Japonai tiki nelyginių skaičių galia
Tradiciniai japoniški akmenų sodai yra sausi, be vandens.
Juose grupėmis išdėliojami dideli akmenys. Jie simbolizuoja jėgą, energiją, amžinybę. Taip pat grupėmis sodinami ir augalai – gyvybės simboliai. Sode pažerti smulkūs akmenys vaizduoja tekantį vandenį.
Akmenys, augalai, kiti sodo aksesuarai turi sudaryti nelyginį skaičių, nes japonai tiki, kad lyginiai skaičiai gali atnešti nelaimę.
Akmenų sodai dar vadinami samurajų sodais. Japonai tiki, kad pasaulio harmonija slypi paprastume. Grožį galima įžvelgti ne formoje, o prasmėje.
Todėl akmenų sodai pirmiausia atsirado šventyklose, kur žmonės ateidavo pailsėti, pamedituoti. Dabar akmenų sodai kuriami ir prie namų. Jie skirti tam, kad žmonės stebėdami gamtą įsiklausytų į save.
