„Kiekvieną dieną užregistruojame mažiausiai vieną vandens užlietą būstą, o per metus tokius būstus skaičiuojame šimtais. Pagrindinė tokių nelaimių priežastis – butuose ar bendro naudojimo patalpose trūkę vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiai, žarnelės ar nesandarios jų sujungimo vietos.
Tačiau potvynį namuose gali sukelti ir netvarkinga buitinė technika, tokia kaip skalbimo mašinos ar indaplovės“, – sakė Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Sukaupta statistika rodo, kad vidutinė dėl užlieto būsto patiriama žala siekia 400 eurų. Tačiau operatyviai nesureagavus į nelaimę, pavyzdžiui, per vasaros atostogas, kuomet šeimininkai būna išvykę, nuostoliai gali smarkiai išaugti.
„Būsto užliejimai dažnai įvyksta kaip tik tuomet, kai nieko nebūna namuose. Tad įvykusi nelaimė pastebima tik tuomet, kai nuostoliai būna smarkiai išaugę. Didžiausia mūsų užregistruota žala dėl būsto užliejimo siekia apie 9 tūkst. eurų – buvo užlietas beveik visas klientės butas. Vanduo sugadino baldus, ant sienos pakabintus paveikslus, lentynose buvusias knygas“, – sakė M. Balinskas.
Specialistas rekomenduoja prieš išvykstant įsitikinti, kad namuose užsukti visi vandens čiaupai ir išjungti vandenį naudojantys elektriniai buities prietaisai. Tokiu būdu sumažinus riziką nuo didesnių nuostolių galima apsaugoti ne tik nuosavą, bet ir kaimynų būstą.
