„Pirkdami mažiau ir gyvendami pagal minimalizmo principus galime pradėti teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius“, – įsitikinusi F.Jay.
Šiame interviu Tammy Strobel kalbėjosi su F.Jay apie jos naują knygą, kitokį gyvenimą ir būdus, kaip atsikratyti šlamšto.
- Papasakokite apie savo knygą „Laimė turėti mažiau“. Kas paskatino ją parašyti?
– „Laimė turėti mažiau“ – tai knyga, atskleidžianti minimalistinės gyvensenos privalumus. Iš dalies tai filosofija, iš dalies – paskatinimas išguiti šlamštą iš savo gyvenimo ir praktiniai patarimai, kaip tai padaryti.
Knygoje dėstau STREAMLINE metodą (dešimt sėkmę laiduojančių būdų, kaip išvalyti iš mūsų namų šlamštą) ir vesdama skaitytoją iš kambario į kambarį dalijuosi patarimais, kaip susitvarkyti erdvę pagal minimalizmo principus.
Taip pat mokau, kaip sutrumpinti privalomų darbų sąrašą ir tokiu būdu sutaupyti laiko. Be to, aptariu, kokios teigiamos įtakos minimalistinė gyvensena turi Žemei. Juk mūsų troškimas sutaupyti vietos spintoje gelbsti pasaulį.
Kodėl parašiau šią knygą? Ką gi, pradėjusi rašyti tinklaraštį apie minimalistinę gyvenseną, maniau, kad atsiras vos saujelė sekėjų. Apstulbau sulaukusi tokio susidomėjimo. Negalėjau patikėti, kad šitiek žmonių nori susitvarkyti erdvę, o kartu ir savo gyvenimus. Jie buvo ištroškę informacijos, kaip tai padaryti, ir greitai aš tapau tikra šiukšlių atsikratymo guru. Po kurio laiko suvokiau, kad žmonėms reikia minimalistinės gyvensenos vadovo knygos pavidalu.
Metų metus dalijau patarimus draugams bei artimiesiems ir labai džiaugiuosi galėdama pasidalyti savo patirtimi su platesne auditorija. Knyga parašyta optimistine gaida ir išties skatina keisti gyvenimą. Aš norėjau, kad skaitytojams būtų smagu atsikratyti namus užgriozdinusio šlamšto, kad jie pasijustų taip, lyg aš stovėčiau šalia ir padėčiau jiems šiame kelyje, drąsinčiau juos kiekviename žingsnyje.
- Knygoje raginate vartoti kuo mažiau ir „būti drugeliais, o ne drambliais“. Ką turite galvoje?
– Kai vartojame pernelyg daug, elgiamės lyg drambliai indų parduotuvėje – po savęs paliekame pragaištingą iškirstų miškų, užterštų vandenų ir perpildytų sąvartynų pėdsaką.
Žmogų, gyvenantį pagal minimalizmo principus, galima palyginti su drugeliu – jis sklando po pasaulį neapsikrovęs manta ir stengiasi palikti Žemę nepaliestą. Toks žmogus saugo planetos išteklius – jis kaip drugelis akimirkai nutūpia ir vos vos prie jų prisiliečia. Manau, tik taip ir reikia gyventi.
- Kaip apibrėžtumėte minimalizmą?
– Mano galva, minimalizmas – tai gebėjimas objektyviai įvertinti, kur yra mūsų poreikiai, o kur jau perteklius. Minimalizmo esmė – įžvelgti, kada turime visko pakankamai poreikiams patenkinti ir laimei užtikrinti, atsispirti viskam, kas nebūtina.
Minimalizmo principais besivadovaujantis žmogus pirmenybę teikia potyriams, o ne daiktams. Juk laimę mums atneša ne daiktai, o mūsų darbai. Kuo mažiau apkrauname save daiktais, tuo daugiau atsiranda laiko, erdvės ir energijos užsiimti įdomia veikla. Aš šventai tikiu, kad turėdami mažiau mantos tampame laimingesni.
- Kaip susidomėjote minimalizmu?
– Minimalizmu ėmiau domėtis pradėjusi keliauti be bagažo. Vieną dieną tiesiog suvokiau, kad keliauti su nedidele kuprine, kurioje telpa visi būtini daiktai, yra daug patogiau, nei tampyti paskui save sunkius lagaminus.
Išvykusi atostogauti aš pajutau neišpasakytą palengvėjimą ir supratau, kad iš tiesų man reikia visai mažai. Atrodė, kad galiu keliauti kur panorėjusi ir daryti ką panorėjusi, nes nebuvau apsikrovusi daiktais. Tada, atsimenu, pagalvojau: „Oho, kaip smagu keliauti neapsikrovus! Įdomu, kaip jausčiausi, jei taip gyvenčiau kasdien?“
Pamažu ėmiau mažinti daiktų mūsų namuose, kol staiga man pasitaikė galimybė pradėti viską nuo pradžių – mudu su vyru pardavėme namą ir beveik viską, ką buvome užgyvenę, ir persikėlėme į Jungtinę Karalystę. Visas mūsų turtas tilpo į du sportinius krepšius. Užuot iškart „jaukiai“ įsirengę namus, nusprendėme pirkti daiktus tik tada, kai mums jų tikrai prireiks. Tai buvo be galo įdomus eksperimentas – tokiu būdu mes išsiaiškinome, kas mums išties yra būtina ir be ko mes puikiausiai galime išsiversti.
– Gal galėtumėte duoti mūsų skaitytojams tris patarimus, kaip įsikurti ir gyventi nedidelėje erdvėje, per daug neapsikraunant manta?
– Žinoma! Pirma, įsigykite tik tuos baldus, kurių jums iš tiesų reikia. Nepirkite naktinio staliuko, valgomojo stalo arba sofos vien todėl, kad jie yra visuose namuose. Apgalvokite, kurie baldai jums būtini ir be kurių jūs puikiausiai išsiversite.
Antra, pasistenkite, kad jūsų perkami daiktai būtų funkcionalūs. Baldai, kuriuos galima išskleisti arba suskleisti, yra aukso vertės, o ypač mažoje erdvėje. Nesvarbu, ką pirksite – stalą, virtuvės prietaisą ar krepšį, rinkitės daugiafunkcinius daiktus – kuo daugiau daiktas gali atlikti funkcijų, tuo geriau.
Trečia, naudokitės technologijomis. Juk daugumą daiktų galima „sumažinti“ – suskaitmeninkite dokumentus ir nuotraukas, investuokite į elektroninę knygų skaityklę ir pirkite elektronines knygas – tokiu būdu sutaupysite daug vietos. Kritiškai peržvelkite savo diskų ir filmų kolekciją, nereikalingus padovanokite. Persirašykite savo mėgstamą muziką MP3 formatu.
- Gyventi mažame bute gali būti sudėtinga, ypač jei žmogus turi specifinį hobį ir užsiima rankdarbiais. Kaip sutalpinti reikmenis ir rankdarbius mažoje erdvėje?
– Tokiais atvejais aš siūlau įsirengti tam tikrus modulius – knygoje apie tai kalbu gana plačiai. Šio metodo paslaptis – kiekvienam hobiui ar užsiėmimui skirti atskirą dėžę ar krepšį. Pavyzdžiui, į vieną dėželę galite sudėti raštinės reikmenis, į kitą – koliažinės puošybos priemones, bet stenkitės riboti savo atsargų kiekį. Jei matote, kad viena talpykla prisipildė, peržiūrėkite ją ir, prieš pirkdami kitą, sunaudokite kokią nors jau turimą arba išmeskite pasenusią. Tai puikus būdas išvengti pertekliaus ir neleisti rankdarbių priemonėms užgriozdinti namų.
Jei turite nedaug vietos daiktams sudėti, išnaudokite palovius arba pažvelkite aukštyn – įvairius reikmenis galima laikyti ir ant spintos. Aš išmokau įkomponuoti savo reikmenų modulius į aplinką taip, kad jie būtų nepastebimi: pavyzdžiui, mano kambario sienos ir spinta yra baltos, todėl net nesimato ant spintos padėtos baltos medžiaginės dėžės. Žinoma, kaip minimalistė, aš manau, kad geriausias būdas išspręsti sandėliavimo problemą – sumažinti turimų daiktų kiekį pasiliekant tik tai, kas reikalingiausia. Prieš pirkdami daiktą ir padėdami jį į lentyną ar talpyklą, ką nors būtinai išmeskite, kitaip jūsų pastangos nueis niekais – jūs tiesiog susidėliosite savo prikauptą mantą į dėžes. - Jūsų tinklaraštis labai naudingas ir dažnai priverčia žmones susimąstyti. Manau, kiekvienas turėtų į jį užsukti ir paskaityti, kas ten rašoma. Kokius įrašus rekomenduotumėt perskaityti pirmiausia?
– Dėkui už gražius žodžius. Siūlyčiau pradėti nuo šių trijų įrašų: „My Minimalist Story, Part 2: The Great Unraveling“ – čia pasakoju, kaip mudu su vyru, prieš persikeldami į užjūrius, vikriai sumažinome savo užgyventą turtą ir sutalpinome viską į du sportinius krepšius.
„400 Square Feet is the New Black“ – šiame įraše galėsite pamatyti, kaip mes gyvename dabar – nebe name, o mažame bute. Sakyčiau, tai visai neblogas paskatinimas imtis pokyčių.
„The Minsumer Movement: A Quiet Revolution“ – tai vienas populiariausių mano įrašų. Jame išdėsčiau savo manifestą, kaip pirkdami mažiau ir gyvendami pagal minimalizmo principus galime pradėti teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius.
- Sakoma, kad kiekvienas žmogus pasižymi unikaliais gebėjimais – aš juos vadinu supergaliomis. Kokia yra jūsų supergalia?
– Geras klausimas. Manau, mano supergalia – gebėjimas prisitaikyti. Man patinka pokyčiai – aš akimoju prisitaikau prie naujų sąlygų. Manau, būtent todėl man taip patinka keliauti. Aš visada norėjau būti panaši į Bondo merginas – ne į tas lengvabūdes, o į tas, kurios dieną yra branduolinės fizikos specialistės, o naktį – kietos karatistės. Jos visada greitai reaguoja į pasikeitusias aplinkybes ir vieną dieną persekioja žudikus slidėmis, o kitą – keliauja pėsčiomis per dykumą arba nardo su akvalangu jūroje, kur knibždėte knibžda ryklių. Ir po kiekvieno tokio nuotykio jos atrodo nuostabiai, nė nesusivėlusios. Kol kas man dar nepavyko pasiekti jų lygio, bet aš sparčiai mokausi...
Pagal www.rowdykittens.com parengė Jūratė Dzermeikaitė
