Atsisakykite lepių augalų
Mokykitės iš profesionalių augintojų: dvejus metus gėlytė sirgo – trečiaisiais ji jau keliauja lauk ir savo vietą užleidžia atsparesnei. Tai reiškia, kad jei neturite laiko, nežaidžiate su ypatingų veislių rožėmis, aplink kurias reikia nuolat šokinėti.
Tai reiškia, kad neauginate kitų augalų, kuriems reikalinga speciali priežiūra: dengimas žiemai, polinkis į grybines ligas, reikalingas gausus laistymas ar tręšimas ir pan.
Jei turite tokių įmantrių augalėlių, keiskite juos į nereiklius ir atsparius. Pasiklauskite specializuotų augalų ūkių ir jums tikrai patars, į ką atkreipti dėmesį. Pasižiūrėkite, kas gerai auga pas kaimynus, nes panašios sąlygos yra ir pas jus.
Pasisemkite idėjų iš tradicinių lietuviškų gėlių darželių: senovėje šeimininkės tikrai neturėjo laiko aplink augalėlius tupinėti, todėl dažniausiai buvo pasirenkami tie, kurie nereiklūs ir atsparūs. Tai baltagalvės (vadinamos ramunėmis), rusmenės, katilėliai, laumenės, snapučiai, paparčiai, smidrai, melsvės ir kiti.
Rinkitės augalus pagal esamas sąlygas
Kaip pasirinkti augalus? Reikia pradėti ne nuo augalo, o nuo sąlygų. Jeigu saulėta vieta, neauginkite ten pavėsį mėgstančių, nes reikės nuolat laistyti, o kai kuriuos ir pridengti nuo saulės, kad nenudegtų ankstyvą pavasarį. Jeigu pavėsis, neauginkite ten reikalaujančių saulės, nes nuolat skurs, užpuls ligos.
Turite gerai išsianalizuoti, kokios konkrečioje vietoje yra sąlygos: gruntas (smėlis, priesmėlis, priemolis, molis), rūgštingumas, saulės apšviestumas, vyraujantys vėjai. Tik tada pasirenkate augalus, kuriems patinka tokios sąlygos.
Pavyzdžiui, įprasta seka: norite rododendrų, tada perkate rūgščią durpę, kasate giliausią duobę, perkate rododendrą, o vėliau kartais dar nuperkate specialių rūgštinimo priedų. Siūloma seka: žinote, kad jūsų dirva nėra rūgšti, todėl rododendro neperkate, o pasodinate kitą žydintį krūmą, kuris augs be vargų.
Gali tekti atsisakyti kai kurių augalų, kurie netinka jūsų sklypui, tačiau nenusiminkite, nes įdomių alternatyvų rasite tikrai.
Jei auginsite daugiamečius augalus, kurie parinkti pagal esamą situaciją, kurie atsparūs ligoms, jie augs tarsi savaime, nereikės jiems skirti daug dėmesio.
Tokiu principu paremta natūralistinė apželdinimo kryptis, o jos atstovai teigia, kad tokiu atveju priežiūros gali tereikėti tik 10 min kvadratiniam metrui per metus – t.y. anksti pavasarį, kai reikia nupjauti daugiamečių žolinių augalų antžeminę dalį. Šie skaičiai negalioja tik pirmus dvejus metus, nes reikia atidžiai prižiūrėti augalus, kol jie sėkmingai įsišaknys.
Optimaliai pertvarkykite veją
Veja yra tas laiko rijikas, dažnai pareikalaujantis daugiau resursų palyginti net su daržu (skaičiuojame laiką kvadratiniam metrui). Vejai reikia skirti dėmesio nuo ankstyvo pavasario iki rudens, kai krenta lapai. Net žiemą reikia stengtis nemindžioti ir neversti ant jos druska pribarstytų sniego kalnų.
Kadangi be vejos neįsivaizduojame lietuviško kiemo, reikia jos plotą padaryti optimalų. Visų pirma, ten, kur nevaikštome, vejos nereikia palikti visai. Pavėsingame užkampyje nebekovokite su samanomis, palikite tik taką praėjimui, o likusį plotą vietoj vejos apauginkite daugiamečiais augalais: astilbėmis, paparčiais, melsvėmis, pakalnutėmis, žiemėmis.
Jų tikrai nereikės šienauti kas savaitę, o atrodys estetiškai ir įdomiai. Kitose vietose, kur laikote veją tik dėl to, kad nesugalvojate kažko kito, auginkite kiliminius augalus. Jų pasirinkimas išties platus: nuo minėtos žiemės, kuri dar ir žydi mėlynais žiedukais iki šliaužiančių kadagių, kurie su laiku apima visą plotą.
Palikite aiškų vejos plotą tik ten, kur poilsiaujate, vaikštote basomis ir žaidžia vaikai.
Grupuokite augalus
Kaip sakome „aiškus vejos plotas“, turime omenyje, kad jis būtų tuščias. Labai efektyvus būdas sumažinti priežiūrai skirtą laiką – perkelti visus augalus, išmėtytus po vieną vejoje, į atskirą želdiniams skirtą zoną. Kadangi nereikės su žoliapjove apeiti kiekvieno augalėlio, šienavimas vyks pastebimai paprasčiau ir greičiau.
Vejos plotui suteikiant formą (apvalią, kvadratinę, elipsės ir kt.), galima net vizualiai padidinti sklypą, apie tai galima išmokti apželdinimo kursuose „Geltonas karutis“. Kurgi iškelti augalus? Už vejos ribos.
Tegul veja būna tuščia, graži ir aiškios formos, o medžiai, krūmai ir gėlynai auga už vejos ribos. Nebereikės dažnai plėšti žolės iš pomedžio, nes visa ši augalų zona gali būti kaip vienas didelis pomedis. Po augalais esančią žemę mulčiuokite arba auginkite kiliminius augalus, mėgstančius pavėsį.
Vieno tipo priežiūra reikalinga vejai, kito tipo priežiūra – medžiams ir krūmams. Kai abi grupės nesumaišytos, o aiškiai atskiros, priežiūra nepalyginamai paprastesnė ir reikalauja daug mažiau laiko.
Pasirinkite, kas bus dekoratyvu
Vienmetės gėlės reikalauja daug laiko resursų: pavasarį jas reikia sėti ir užauginti iki sveikų daigų (nebent perkate jau užaugintus daigus), vėliau persodinate, ravite dygstančias piktžoles, kad nenustelbtų, o rudenį reikia viską išmesti. Labai neracionalu.
Vienmetės gėlės vazonuose reikalauja dar daugiau laiko, nes reikės nuolat laistyti ir skabyti nužydėjusius žiedus. Todėl rekomenduojame pasirinkti atsparias daugiametes gėles vietoje vienmečių. Jei tik galite, auginkite gėles ne vazonuose, o tiesiai grunte.
Įprasta, kad spygliuočiai yra tas atsakymas, kai norisi gražaus vaizdo ir mažai priežiūros. Tačiau turėkite omenyje, kad nuolat žalias vaizdas, kuris iš pradžių atrodo kaip privalumas, galiausiai pradeda nusibosti. O tada jau prasideda visokie vazonėliai su ryškiomis vienmetėmis ir daug laiko, skiriamo aplinkai. Jei jau spygliuočiai yra jūsų kieme, papildykite juos sezoninėmis daugiametėmis gėlėmis arba žoliniais dekoratyviniais augalais.
Lengvai prižiūrimas ir paprastas sprendimas yra dekoratyvūs krūmai. Jie užima sąlyginai nemažai vietos, duoda tam tikro tūrio, galima net kaip uždangą nuo kaimynų akių auginti.
Be to, krūmai gali turėti gražius spalvingus lapelius (pavyzdžiui, jazminai ‚Aurea‘ryškiai geltono atspalvio lapais), gali efektingai žydėti (pilkoji lanksva ‚Grefsheim‘), gali turėti net valgomų vaisių (medlieva, gudobelė), gali įspūdingai kvepėti (alyvos, jazminai) ir net žiemą būti įdomūs (kaip sedula baltoji ‚Sibirica Variegata‘, kurios šakelės žiemą ryškiai raudonos).
Naudokite šiuolaikiškas priemones
Yra keletas palengvinimų, kurie gali jums sutaupyti laiko prižiūrint savo aplinką. Jei tik išgali finansai, vejai nupjauti įsigykite specialų robotuką. Gerai pasverkite prieš tai visus privalumus ir trūkumus.
Jis tikrai neabejotinai sutaupys laiko, tačiau teritorija turi būti gerai apsaugota nuo vagių. Įvertinkite, kad kainuos ne tik robotukas, bet ir jo draudimas (tikrai verta), ir dažnas peilių galandimas.
Želdinių zonoje, kur auginsite medžius ir krūmus, naudokite kokybišką plėvelę, apsaugančią nuo piktžolių. Nepasitikėkite paprastomis polietileno plėvelėmis, dar blogiau – dangomis, kurios turi nors kokių plyšių.
Taip prisidarysite sau dar daugiau darbo, nes piktžolės pralįs, tada teks plėšti velėną su piktžolėmis ir kartu su gerais augalais. Kokybiškų plėvelių nuo piktžolių jau yra prekyboje, pasidomėkite jų savybėmis ir išsirinksite tinkamą.
Ribą tarp vejos ir želdinių zonos atribokite naudodami plastikinius ar kitokius bortus. Pamirškite banguotą juostą – ji per kelis metus sudyla, išsiklaipo, be to, ji labai aiškiai pastebima.
Plastikiniai bortai yra tarsi tylus nematomas pagalbininkas, dėl kurio jums nereikės kasmet atkasinėti vejos, lipančios į gėlyną ar krūmų zoną. Vieną kartą įrengsite ir tiesiog pamiršite tą anksčiau reikalingą darbą.
Nepavyks nedirbti visai, tačiau mažiau laiko darbui, o daugiau poilsiui – tai įmanoma. Reikia gerai apgalvoti ir pasirinkti tinkamas priemones.
Šaltinis: modernūs apželdinimo kursai geltonaskarutis.lt
