Atrodytų, jog pastaraisiais metais nemaža dalis pasaulio tik ir kalba apie ekologinę daržininkystę ir sodininkystę. Čikagos ir Niujorko gyventojai daržovių sėklas sėja ten, kur randa laisvą žemės pėdą.
Šia idėja užsikrėtę londoniečiai ir paryžiečiai ant pastatų stogų bei kiemuose šalia namų rengia tūkstančius daržų.
Tokias iniciatyvas aktyviai palaiko miestų valdžia, nes jos aprėpia daugybę skirtingų dalykų: skatina ekologišką augalininkystę, stiprina bendruomenes, skatina kaimynus bendrauti, įtraukia į veiklą pensininkus, moksleivius, studentus, savanorius, gelbsti nepriteklių kenčiančius gyventojus parūpindama jiems maisto.
Daržai mieste net siūlomi kaip alternatyva apleistoms teritorijoms tvarkyti.
Prie mieste žaliuojančių prieskoninių augalų, nokstančių pomidorų, vaisius vedančių agurkų, cukinijų, moliūgų, paprikų, bulvių ar retesnių daržovių palinksta ir dažnas kaunietis.
Specialistai pastebi, jog noras patiems užsiauginti daržovių ir prieskoninių žolelių yra sveikintinas.
„Šis užsiėmimas pirmiausia naudingas todėl, kad sodininkystė ir daržininkystė padeda atsipalaiduoti, pailsėti nuo kitos veiklos, darbo, atsitraukti nuo kompiuterio bei televizoriaus“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Monika Straupytė.
Jos teigimu, džiaugsmo teikia vien grožėjimasis savo užaugintais augalais ir galimybė valgyti paties užaugintus vaisius.
– Miesto daržininkystės mada Kaune gaji nuo senų laikų, tačiau netrūksta skeptikų, įsitikinusių, kad mieste, kuriame pilna teršalų dėl automobilių išmetamųjų dujų ir pramonės, išaugintos daržovės nėra tinkamos valgyti. Ar tai tiesa? – „Laikinoji sostinė“ paklausė M.Straupytės.
– Agrarinės tradicijos čia giliai įsišaknijusios, mat dauguma Kauno gyventojų nėra visiškai atitrūkę nuo žemės, jų tėvai ar seneliai kilę iš kaimo. Todėl privačiuose namuose gyvenantys miestiečiai šalia jų paprastai turi šiltnamį ir lysvių.
Puoselėjamų daržų, kuriuose auga net bulvės, burokai, morkos, galima išvysti ir prie vieno kito daugiabučio.
Daugelis žmonių pačių išaugintomis daržovėmis maitinasi ne vieną dešimtmetį.
– Naujos kartos Kauno daržininkai prieskonines žoleles, vaistažoles ir daržoves augina namuose ant palangių, balkonuose ar terasose. Pamažu į madą ateina ir ant namų stogų žaliuojantys daržai. Ar taip augintas derlius nekelia pavojaus sveikatai?
– Įprastai netradicinių daržų puoselėtojai sėklų ar sodinukų nekiša į miesto žemę, o atsiveža ar įsigyja švaraus dirvožemio, naudoja tinkamą kompostą, nepertręšia augalų. Be to, tokių daržininkų išaugintas derlius nėra toks gausus, jo suvalgoma palyginti nedaug, kad galėtų sukelti neigiamą poveikį sveikatai.
– Tačiau vis dėlto mieste tikriausiai yra vietų, kur nereikėtų auginti daržovių ir vaisių?
– Sodininkyste ir daržininkyste nereikėtų užsiimti šalia kelių, magistralių, pramoniniuose rajonuose, ten, kur vyksta aktyvi ūkinė veikla. Taip pat tokiose vietovėse, kuriose aplinka nuo seno užteršta, pavyzdžiui, prie buvusių sovietinių gamyklų. Labiausiai Kaune užteršta dauboje esanti centrinė miesto dalis. Ten dirvožemis ir oras būna labiau užterštas nei kitose Kauno vietose.
– Kad daržovės geriau derėtų, jos įprastai tręšiamos. Sveiką mitybą besirenkantys žmonės neabejoja, kad chemikalų – pesticidų, nitratų, konservantų, augimo stimuliatorių – naudojimas auginant daržoves ir vaisius juos paverčia ne naudingais, o kenksmingais. Ar patiems auginant daržoves trąšų reikėtų visai atsisakyti?
– Ir cheminių, ir natūralių trąšų įvairovė yra labai didelė. Norintiems valgyti kuo sveikiau siūlyčiau patiems pasigaminti augalinių trąšų, kurios nekelia jokio pavojaus sveikatai.
– O gal vis dėlto geriau maisto produktus pirkti prekybos centre ar turguje, nei auginti patiems?
– Daržoves pirkti, ar auginti pačiam – kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Kai daržoves ir vaisius perkame turguje, dažniausiai nežinome, kur jos užaugintos. Prekybos centruose parduodami produktai turi būti patikrinti ir nepavojingi sveikatai. Parduotuvėse parduodami ir neekologiški, ir ekologiški produktai.
Pastarieji turi būti sertifikuoti ir pažymėti tam tikrais ženklais. Žmogus pats sprendžia, kokį produktą jam pirkti.
Tačiau vaikų ir rimtų sveikatos sutrikimų turinčių žmonių maistui rekomenduojama pirkti ekologiškai augintas daržoves.
– Nemažai žmonių šventai tiki, kad net ir pačių išaugintas daržoves būtina tirti dėl užterštumo. Jie baiminasi, kad daržovėse susikaupę chemikalai gali sukelti alergines reakcijas, imuninės sistemos sutrikimus, kitas ligas, net vėžį. Ar patariate derlių nešti į laboratoriją?
– Pačių užaugintas daržoves nešti tirti verta nebent iš smalsumo, bet ne dėl to, kad jos gali pakenkti sveikatai.
Žinoma, net ir savame darže ar šiltnamyje užaugintose, niekada netręštose daržovėse randama, tarkime, nitratų. Tačiau tai visiškai natūralu.
Jeigu daržovės neauginamos šalia kelio, magistralės ar kitaip užterštame dirvožemyje, baimintis dėl per didelio chemikalų kiekio jose nereikėtų.
– Ar mieste auginamose daržovėse yra vitaminų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų?
– Ką tik nuskintose daržovėse gausu vitaminų. Be to, natūraliame grunte ir po atviru dangumi augančioje daržovėje visada bus gausiau mineralų ir vitaminų, ji bus naudingesnė sveikatai, nei, tarkime, nokinama dirbtinėje šviesoje.
