Kauno energetikai paskelbė, kad jau pasiruošė artėjančiam šildymo sezonui.
Kokių trūkumų miesto šildymo ūkyje įžvelgia specialistai? Kokių galimybių neišnaudojame, norėdami mokėti mažiau už centralizuotai tiekiamą šilumą? Kokios paprastos, tačiau praktiškos priemonės galėtų padėti, kad šildymas būtų efektyvus?
Apie tai savo nuomonę išdėstė ir patarė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros doktorantė Jurgita Černeckienė.
– Ką reikėtų daryti, kad kauniečiai mokėtų mažiau už centralizuotai tiekiamą šilumą? Kokie pokyčiai miesto šilumos ūkyje turėtų įtakos kainų mažėjimui? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Černeckienės.
– Nors mokesčiai už centralizuotai tiekiamą šilumą Kaune mažėja, tačiau dar yra priemonių, galinčių pagerinti padėtį. Mieste galėtų atsirasti dar daugiau biokuro katilinių.
Taip pat žiemą vis dar matome, kad virš kai kurių šilumos trasų sniegas yra nutirpęs, auga žolė. Tai reiškia, kad šilumos trasų ruožai vis dar yra prastai izoliuoti. Už taip prarandamą šilumą mokame mes, visi gyventojai, kurių namai šildomi centralizuotai. Todėl žmonės turėtų būti aktyvesni, siekti, kad šilumos tiekėjai kuo sparčiau šalintų tokius trūkumus.
Dar vienas veiksmingas daugiabučių šildymo būdas – atsinaujinančios energijos sistemų diegimas. Dauguma atnaujinamų namų šiltinami. Tai padeda gyventojams gyventi šilčiau ir mokėti mažiau. Tačiau labai mažai Kauno daugiabučių įsidiegia sistemas, kurios naudoja saulės energiją.
Mūsų daugiabučiai turi puikų palikimą – plokščius stogus. Ant jų patogu įrengti saulės kolektorius ir kitą įrangą, ją prižiūrėti.
Žinoma, tai kainuoja, tačiau tokius namų erdvių ir vandens šildymo būdus turėtų skatinti pati miesto valdžia. Kai daugiabučiai šildomi tokiu būdu, gyventojai ne tik gali džiaugtis geresne gyvenimo kokybe ir mažesnėmis sąskaitomis. Tai – ekologiškas šildymo būdas, mieste mažėtų tarša.
Be to, tai būtų ir naujos darbo vietos. Manau, verslininkai mielai imtųsi tokių sistemų montavimo ant daugiabučių stogų.
– Centralizuoto šildymo tiekėjai kauniečiams teigia, kad atsijungti nuo bendro miesto šilumos tinklo neapsimoka, be to, taip šildytis yra saugiau ir paprasčiau. Ar tai, jūsų nuomone, nėra populistiniai pasisakymai? Ar taip nebandoma išlaikyti kuo daugiau klientų?
– Kad taip šildytis yra saugiau, abejonių nekyla. Jei šildymo sistemos veikia taip, kaip turi veikti, manau, kad atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos neapsimoka.
Tačiau neretai žmonės piktinasi tuo, jog už šildymą gauna nemažas sąskaitas, bet namuose vyrauja 13 laipsnių temperatūra, nors pagal higienos normas gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažiau nei 18 laipsnių šilumos.
Kartais problemų kyla dėl to, kad gyventojai savo butuose savivaliauja, įsirengia daugiau radiatorių nei galima. Tačiau patekti į privačius butus tokių pažeidimų tikrintojams sudėtinga. Energetikai drauge su politikais turi ieškoti ir rasti daugiau svertų, kaip gyventojus kontroliuoti.
Ruošiantis šildymo sezonui daugiabučiuose atliekami šildymo ir vandens sistemų plovimo darbai. Bet būna, kad, prasidėjus šildymo sezonui, vadinamieji „gyvatukai“ vis tiek nešyla.
Dažnai taip nutinka todėl, kad plovimo metu sistemose lieka drumzlių, nešvarumų. Jie neleidžia karštam vandeniui cirkuliuoti. Todėl gyventojai turi būti aktyvūs, iš namų administratorių reikalauti, kad būtų plaunamas kiekvienas namo šildymo sistemos stovas. Paprastai to daugiabučiuose nedaroma.
– Ką patys gyventojai galėtų padaryti, kad žiemą namuose nebūtų šalta ir šiluma neiškeliautų iš būstų?
– Apie tai, kad reikia sandarių langų, priminti greičiausiai jau neverta. Dar patarčiau įsirengti antras laiptinių lauko duris. Jei investuoti daug neįmanoma, tegul jos atrodo prasčiau, tačiau šalčio į laiptines pateks kur kas mažiau.
Neretai dėl to, kad rūsiuose sausa ir vysta bulvės, gyventojai žiemomis praveria rūsių langus. Tai prastas įprotis. Dėl to atšąla pirmojo aukšto grindys ir visos pastato sienos. Taip pat reikia izoliuoti rūsiuose esančius vamzdynus.
Butuose būtina iš dulkių išvaduoti radiatorius. Dulkės neleidžia gerai cirkuliuoti orui ir šilumai. Ant langų geriau kabinti tik juos dengiančias trumpas užuolaidas. Rytais išeinant į darbą jas atitraukti, kad saulė kuo daugiau prišildytų patalpas. Galima įsirengti ir šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių.
Kokie yra patys radiatoriai, didelės reikšmės neturi. Ketaus radiatoriai lėčiau įšyla ir ilgiau vėsta šildymo sezonui prasidėjus ir jam pasibaigus nei aliuminiai. Šildymo sezono metu tai, iš kokio metalo radiatoriai pagaminti, reikšmės neturi.
– Ar mokslininkai atlieka naujus tyrimus apie tai, kaip elgtis, kad namuose žiemą būtų šilta ir sausa?
– Labai svarbus patalpų vėdinimas. KTU mokslininkų grupė pradėjo tyrimus, kiek laiko ir kokiais būdais racionaliausia vėdinti gyvenamąsias patalpas. Per kiek laiko iš patalpų išvėdinamas anglies dioksidas ir jos vėl sparčiausiai įšyla. Tyrimai atliekami standartinių daugiabučių butuose, kuriuose gyvena 3–4 asmenys.
Tyrimus tęsime dar bent metus, bet jau dabar aišku, kad geriausia kambarius vėdinti trumpam visiškai atidarius langus. Tai galima daryti 5–10 minučių. Per šį laiką patalpos prisipildo šviežio oro, tačiau nespėja įšalti ir kambariai sparčiai vėl sušyla. Jei langai ilgesniam laikui paliekami šiek tiek praviri, naudos mažiau, labiau įšąla namo konstrukcijos.
Todėl turėtume nuo vieno lango kambaryje palangės nukelti gėlių vazonus ir įprasti kasdien trumpam jį atverti.
Žiemą vėdinti patalpas svarbu ir dėl to, kad namuose neįsimestų pelėsis. Daugelis namuose turime plastikinius langus. Jie sulaiko ne tik šilumą, bet ir drėgmę. Žiemą oras yra sausas, todėl trumpai vėdinamuose namuose kaupiasi mažiau drėgmės.
