„Norime, kad žvakė atliktų ne tik simbolinę funkciją, bet ir būtų išvaizdi, todėl visada renkamės baltas stiklines žvakes, kurios dega parą. Aplankę klientų giminaičių kapus, nepraeiname ir pro apleistas kapavietes, ant jų degame paprastesnes aštuonias valandas degančias žvakes“, – pasakojo keliolika kapų Kaune prižiūrinčios mažosios bendrijos „Memorus“ direktorė Eglė Balčiūnienė.
Nors prekybos centruose galima įsigyti 48, 80 ar net 100 valandų degančių žvakių, jos yra gana masyvios, todėl specialistė rekomenduoja rinktis mažesnes, kapo neapkraunančias žvakes.
„Mes nuoširdžiai palaikome Lapkričio 2-osios draugijos iniciatyvą ir požiūrį ant kapų degti tik vieną žvakę. Juk Vėlinių šventės tikslas yra paminėti ir prisiminti, išlaikyti simboliką, o ne dengti kapą daugybe žvakių, kurios reikalauja papildomų lėšų.
Reikia prisiminti, kad kapus aplankys ir kiti giminaičiai, todėl derėtų sutarti, jog viena šeima kapui skiria vieną žvakę. Aišku, yra žmonių, kurie dega 20 žvakių ar daugiau, tačiau manome, jog šiuo atveju geriau išlaikyti kuklumą“, – kalbėjo E.Balčiūnienė.
Nors pašnekovė rekomendavo rinktis baltas klasikines žvakes, pirkėjai iš Vilniaus apylinkių dažniausiai perka spalvotas. Tai jau nuo seno pastebėjo Vėlinių ir lauko žvakių gamybos bendrovės „Geralda“ vadovas Gintautas Igaris.
„Didžioji dalis, 80–90 procentų, Lietuvos pirkėjų, išskyrus sostinę, tradiciškai perka paprastas baltas žvakes. Populiariausios tarp visų šalies pirkėjų yra stiklinės, vidutiniškai parą degančios žvakės, žinoma, dažnai perkami ir keičiami žvakių įdėklai“, – pridūrė G.Igaris.
Nors nėra standartinių žvakių kainų, jos nežymiai skiriasi perkant prekybos centre ar prieš lapkričio pirmąją kapinėse. Vidutiniškai parą deganti žvakė gali kainuoti nuo 1–1,20 euro, trumpiau degančios – nuo 30 iki 70 centų.
