Specialistai komentuoja, nuo ko priklauso galimybės šaltuoju metų laiku sutaupyti individualiuose ir visuomeniniuose būstuose, aprūpintuose pastatų automatika.
Tyrimais patvirtinta: lietuviams svarbiausia šildymo kontrolė
Šiemet rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, iš protingų namų lietuviai tikisi galimybės reguliuoti šildymą, kas laikoma vienu esminių energijos ir išlaidų taupymo būdų. Net 90 proc. apklaustųjų (tyrime dalyvavo 703 respondentai) automatinę šildymo kontrolę bei galimybę pasirinkti skirtingus šildymo režimus laiko patraukliausia ir jiems reikalingiausia protingo namo funkcija. Labai panašūs duomenys surinkti ir analogišką tyrimą pakartojus Latvijoje bei Estijoje.
„Vis dėlto galimybė sutaupyti per šildymo funkcijos reguliavimą – labai individualu, o vien pastatų automatika pati savaime nepadarys pastato energetiškai efektyviu. Didele dalimi tai priklauso nuo pačių šeimininkų įpročių, poreikių ir gyvenimo būdo“, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.
Energijos suvartojimą galima sumažinti iki 40 proc.
Natūralu, jog vienam komfortiška temperatūra žiemą bus +18°C, o kitam ir +25°C nebus per daug. Tačiau ne tik individualus santykis su Celsijumi lemia šildymui tenkančių išlaidų dalį. Ne mažiau svarbu ir gyvenimo būdas. „Pavyzdžiui, jei iš namų išeinate anksti ryte ir grįžtate vėlai vakare arba dažnai išvykstate bent keletui dienų, tarkime, į sodybą, tai tikėtina, kad įsidiegę pastatų automatiką sąskaitas už šildymą sumažinsite iki 40 proc. Mat tuo metu, kai namuose nieko nebus, šildymas galės veikti ekonominiu režimu ir palaikyti patalpose žemesnę temperatūrą“, – pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas.
O štai ištisas dienas leidžiantys namie ir mėgstantys šildytis komforto režimu, arba tiesiog norintys po namus ir vidury žiemos vaikščioti su šortais, ryškaus skirtumo finansine prasme gali ir nepajusti. Vis dėlto net ir tokiu atveju, kuomet pirmenybė teikiama komfortui, būtiniausios šildymo, vėdinimo ir apšvietimo funkcijos bus sureguliuotos optimaliai – sąžinė dėl neekonomiškai naudojamų energetinių išteklių ar finansų nekankins.
Pavyzdžiui, šildymo ar vėdinimo funkcijas galima užprogramuoti taip, kad šios veiktų tik tam tikru metu ar tik konkrečiose patalpose, o ne visuose namuose, – taip ir taupoma, ir komfortas – išlieka. Taip pat energija gali būti taupoma vėdinat – jei šildomoje patalpoje atidaromas langas, sistema užfiksuoja staigų oro temperatūros pokytį ir nustoja šildyti, t. y. šiluma per langą neišeis. O vasarą – atvirkščiai: jei patalpa vėsinama (palaikoma žemesnė temperatūra nei lauke) ir tuomet atidaromas langas, sistema automatiškai sustabdo vėsinimo procesą tam, kad būtų taupoma energija.
Koks skirtumas, į pietus ar į šiaurę žvelgia langai?
Šalia žmogiškojo faktoriaus antras itin svarbus taupyti padedantis arba, priešingai, papildomų resursų net ir protingame pastate pareikalausiantis veiksnys yra pats pastatas. Mat energijos suvartojimas priklauso ir nuo pastato konstrukcijos, jo sandarumo ir t. t.
„Svarbu net tai, į kurią pasaulio pusę atsukti langai. Pavyzdžiui, jei tai – pietūs, saulėtomis žiemos dienomis patalpas prišildys pro langus į vidų patenkantys saulės spinduliai ir taip namas papildomai įsisavins šilumos iš lauko. Tuo tarpu vasarą, ant langų įrengus automatiškai valdomas ir į šviesos intensyvumo pokytį reaguojančias žaliuzes, galima sumažinti patalpų vėsinimui bei apšvietimui tenkantį energijos kiekį“, – aiškino R. Skurdenis.
Šiuolaikinių pastatų must have – galimybė panaudoti atsinaujinančius energijos resursus Pastatų automatikos dėka įmanomas natūralių energijos šaltinių „įdarbinimas“ ypač aktualu didelio ploto multifunkciniuose pastatuose, pavyzdžiui, šimtus žmonių talpinančiuose daugiaaukščiuose biuruose, kuriems keliami dvejopi reikalavimai – kad išmanieji sprendimai didintų pastato energetinį naudingumą ir kartu neštų naudą darbuotojams bei užtikrintų jų produktyvumą“, – sakė „Inžinerinių sprendimų grupės“ direktorius Giedrius Tamošaitis. Kaip paklausiausias funkcijas biuruose jis įvardija šildymą, apšvietimą, vėdinimą, kondicionavimą, nuo kurių neatsiejamos ir automatizuotai valdomos žaliuzės ar užuolaidos.
„Mūsų dienomis daugelio modernių pastatų statybai naudojamas stiklas, o tai atveria didžiules galimybes padaryti pastatą energetiškai efektyvesniu – dienos metu iš lauko patenkanti natūrali šviesa leidžia sumažinti apšvietimui tenkančius resursus, o patalpas prikaitinantys saulės spinduliai mažina šildymui tenkančius kaštus, – pasakojo G. Tamošaitis. – Ir jei tai ekonomiškai naudinga gyvenamuosiuose pastatuose, tai pamėginkite įsivaizduoti, apie kokių resursų sutaupymą kalbama daugiaaukščiuose biurų kompleksuose, kur ir patalpos, bet sykiu ir stiklo sienų plotai – didžiuliai. Žinoma, visa tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei ne patys biurų darbuotojai mechaniniu būdu reguliuoja šildymą ar žaliuzes, o patikimai pagal iš anksto nustatytą režimą veikianti pastatų automatika, be jokio žmogaus įsikišimo nuolat matuojanti ir reguliuojanti šviesos kiekį, šilumą patalpose ir t. t.“.
Didžiuliuose visuomeniniuose pastatuose energijos išteklių taupymas vyksta sukuriant šildymo, vėdinimo, apšvietimo ir kitų pastatų automatika reguliuojamų funkcijų scenarijų, kuris priderinamas prie tipinio biuro ar net ištiso jų komplekso kasdienio gyvenimo ritmų.
„Pavyzdžiui, pasibaigus darbo valandoms temperatūra patalpoje gali automatiškai sumažėti ir naktį šildymas veiktų ekonomišku režimu, kuris kelios valandos prieš darbo pradžią vėl persijungtų ir atėję darbuotojai rastų jau įšilusią darbo vietą. Tas pats ir su apšvietimu – jei kažkuris vienas darbuotojas lieka biure po darbo valandų, sistema automatiškai užfiksuoja esantį žmogų ir jo darbo vietoje neperjungia apšvietimo į naktinį ar ekonominį režimą. Baigus darbą, išmanioji šviesa gali net „palydėti“ darbuotoją link išėjimo – įjungiamas blausus, vos 10 proc. nuo viso pajėgumo veikiantis apšvietimas“, – pasakojo „Inžinerinių sprendimų grupės“ vadovas.
Išvada: pastatų automatika, adekvačiai reaguodama į pastato viduje ir išorėje vykstančius procesus, padeda suvaldyti energijos poreikį, pastebimai išaugantį sulig šildymo sezono pradžia, ir leidžia mėgautis komfortu.
„O taupus ar išlaidus bus jūsų namas, biuras ar visas jų kompleksas, priklauso nuo pasiriktų funkcijų ir pageidaujamo komforto lygio, – sakė R. Skurdenis. – Manau, jog laisvė pasirinkti kokiomis sąlygomis gyventi taip pat yra savaip taupu: savo ir namiškių, o gal – kolegų ramybės, geros savijautos ir emocijų atžvilgiu“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas.
