Dėl staigių oro temperatūros pokyčių ima judėti užšąlantis ar atsileidžiantis gruntas, tad gali būti pažeidžiami žemėje pakloti vamzdynai.
Būtent toks atvejis penktadienį anksti rytą nutiko Vilniuje, kai ties Lvovo gatvės 89A namu trūko vandentiekio vamzdis. Iš jo tekantis vanduo išplovė aplink esantį gruntą, o toje vietoje stovėjęs automobilis abiem dešinės pusės ratais įsmuko į atsivėrusią apie dviejų metrų skersmens duobę.
Dėl įvykusios avarijos netrukus apie 5 valandą buvo nutrauktas vandens tiekimas keletui Lvovo gatvėje esančių daugiabučių namų. Be vandens liko apie 150 butų.
Apie 12 valandą didžiajai daliai gyventojų geriamojo vandens tiekimas buvo atkurtas jį pradėjus tiekti per aplinkinę trasą. Maždaug 15 valandą trūkęs vamzdis buvo sujungtas ir avarija likviduota.
Tačiau ne visuomet vandens tiekimas atkuriamas taip greitai. Palangoje taip atsitiko net ne avarijos, o planinių darbų atvejais. Ilgiau nei parą be geriamojo vandens buvo likusios kelios palangiškių šeimos, gyvenančios viename renovuojamame Saulėtekio tako daugiabučiame name.
Pagal modernizavimo projektą keičiant ir kitaip jungiant vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, trijų namų gyventojams buvo išjungtas vandens tiekimas.
Apie tai gyventojai buvo informuoti ant laiptinių durų pakabinus ranka rašytą lapelį, kuriame buvo pranešama, kad sausio 4, 5 ir 6 dieną „laikinai gali nebūti šalto ir karšto vandens“.
Mistiniais santechnikais prisistatęs raštelio autorius nematė reikalo gyventojus informuoti, kokiu laiku ir kokiam laikotarpiui bus išjunginėjamas vanduo.
Viename name vanduo pradingo sausio 5 dieną apie 9 valandą. Tos pačios dienos vakare apie 18 valandą geriamasis vanduo atsirado. O kitą rytą vėl buvo išjungtas.
Tačiau kelios šeimos be vandens gyveno visą šį laiką – ilgiau nei parą. Namą administruojanti ir renovavimo darbus prižiūrinti Palangos komunalinio ūkio bendrovės atstovė paaiškino, kad dviejų stovų santechnikams įjungti kažkodėl nepavyko, ir žadėjo, kad visus gyventojus vanduo pasieks penktadienį vakare.
Be vandens gyvenę žmonės vertėsi kaip išmanė. Apie vandens tiekimo pertrūkius įspėta viena pensininkė prisipylė du kibirus, tačiau jie gana sparčiai išseko. Juo labiau kad moteriai teko gelbėti ir nepakankamai vandens atsargų prisikaupusius kaimynus.
„Nei apsiprausti, nei į tualetą nueiti. Nei sriubos, nei arbatos išsivirti. Indai, ir tie neplauti“, – per tą parą patirtas bėdas vardijo palangiškiai, kurie buvo priversti bėgioti į parduotuvę ir pirkti 5 litrų talpos plastikinius indus su geriamuoju vandeniu.
Tačiau šiuo atveju gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu privalėjo vandens tiekėjas.
Tai daryti jį įpareigoja 2015 metų rugsėjo 10 dieną pakeistas Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas.
Pagal šių sąlygų aprašą, geriamuoju vandeniu gyventojai aprūpinami tais atvejais, kai dėl avarijų, planinio vamzdynų remonto, nustačius geriamojo vandens saugos reikalavimų pažeidimus, geriamojo vandens tiekimas nutraukiamas ilgiau nei 12 valandų.
Tokiais atvejais vandens tiekimo įmonė ar kitas pažeistos vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros tvarkytojas bei savininkas abonentams ir vartotojams privalo sudaryti galimybę neatlygintinai gauti geriamąjį vandenį iš automobilinių cisternų, vandens kolonėlių, vandens butelių ir panašiai.
Esant nuotekų šalinimo gedimams Vyriausybės nutarimas numato gyventojų aprūpinimą net biotualetais.
Jei ne vandens tiekėjui, bet kitiems asmenims priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas per 24 valandas nesudaro galimybės abonentams ir vartotojams neatlyginamai gauti geriamąjį vandenį ar naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis alternatyviu būdu, tokią paslaugą gyventojams savo lėšomis privalo užtikrinti vandens tiekėjas.
Po to vandens tiekėjas geriamojo vandens infrastruktūros savininkui pateikia sąskaitą, kurią privaloma apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo pateikimo.
Bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskas teigė, kad staiga įvykusios avarijos atveju ar vandentiekio remonto metu gyventojams išjungus vandens tiekimą automobilinę cisterną su geriamuoju vandeniu prie daugiabučių namų Palangoje yra tekę vežti gana dažnai.
„Automobilinėje cisternoje yra toks pat patikrintas ir visus kokybės parametrus atitinkantis geriamasis vanduo, gyventojai jo prisipila atsinešę savo talpyklas“, – pasakojo V.Beržanskas.
Gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu esant minusinei temperatūrai kurorte dar nėra tekę.
Anot V.Beržansko, tokiu atveju automobiline cisterna atvežtas vanduo užšaltų. Tuomet gyventojams į butus tektų pristatyti didesnes plastikines geriamojo vandens talpyklas.
Tačiau tokiomis tuščiomis plastikinėmis talpyklomis vandeniui vandentiekininkai nėra apsirūpinę.
„Tada įmonės lėšomis pirktume vandenį prekybos centruose“, – tokiu atveju šitaip problemą spręstų Palangos vandentiekio įmonės vadovas.
