Ir vis dėlto žiemą reikia sulaukti geresnio oro, apsirengti šilčiau, paimti kastuvą ir prinešti į šiltnamį kuo daugiau sniego. Visas lysves apdenkite storu sniego sluoksniu, bet stipriai nesumindžiokite – tegu ant dirvos guli stori, minkšti sniego patalai. Nepatingėkite: juo daugiau sniego prinešite į šiltnamį – juo geriau.
Nebijokite, kad atėjus pavasariui po kojomis telkšos balos, – nuo ištirpusio sniego likęs vanduo labai greitai susigeria. Kodėl? Dėl paprastos priežasties.
Žiemą uždarytame šiltnamyje dirva smarkiai išdžiūsta. Ji sukietėja, tampa nepralaidi nei vandeniui, nei orui. Tokia sausa, kieta žemė visiškai netinka švelniai jaunai augmenijai.
Net laistymas vandeniu ir supurenimas prieš sodinimą ne iki galo gelbėja padėtį. Sėklos tokioje dirvoje blogai sudygsta, daigai prastai prigyja, auga menki ir ploni. Juk nesinori tiek daug dirbant negauti pageidaujamo rezultato.
Pagerinti perdžiūvusios ir sukietėjusios per žiemą dirvos faktiškai neįmanoma, nebent atvežti naujų žemių. Bet juk visiškai neatnaujinsi dirvos kiekvienais metais. Tuomet ir gelbėja sniegas – juo tereikia pasirūpinti iš anksto.
Užklojus dirvą sniegu, ji ir toliau šals, bet ne taip smarkiai. Bet žemė nedžius, išliks jos natūrali struktūra, ką jau kalbėti apie drėgmę.
Visiems žinoma, kad geriausias augalų laistymo būdas – ištirpusiu sniegu ar ledu. Tik ne visuomet tokio vandens sukaupiama reikiamą kiekį, o norint jo daugiau surinkti, reikia nemažai pastangų.
Jei šiltnamį pripildysite sniego, tai ir vargo nebus. Pamosavai kiek kastuvu, o jei reikia, ir vaikus pasitelkei – tegu darbuojasi mažu kastuvėliu. Švarūs bus ne tik į šiltnamį vedantys takeliai, bet ir jis pats bus paruoštas pavasariui.
O kovo mėnesį, kai ateis laikas į šiltnamį sodinti sėklas ir persodinti daigus, dirva bus puikiai paruošta.
