Kokios gi tos klaidos?
Sėklos laikomos šiltoje ir drėgnoje vietoje
Šiltas ir drėgnas oras – pikčiausias sėklų priešas. Laikomos tokiose vietose per kelis mėnesius jos praranda daigumą, ten, kur laisvai patenka oras, – per keletą savaičių. Esant žemesnei temperatūrai daigumą sėklos išsaugo ilgiau.
Jei drėgmės kiekis sėklose nedidelis, laikymas esant 5–10 laipsnių temperatūrai gerokai pailgina jų tinkamumo laiką. Pernelyg didelė drėgmė esant 5 laipsnių temperatūrai sėkloms kenksmingesnė – genda greičiau – nei sausa patalpa su 25 laipsnių temperatūra.
Stipriai užšaldžius – esant minusinei 15 laipsnių temperatūrai – sausos sėklos išsaugo gyvybingumą, bet gali panirti į gilios ramybės būseną. Tuomet jas reikia stimuliuoti, pavyzdžiui, pašildyti.
Daugumos sėklų idealios saugojimo sąlygos: vidutinė 12–15 laipsnių temperatūra, vidutinė drėgmė – ne daugiau kaip 50 proc. santykinės drėgmės ir ribotas oro patekimas.
Besaikis sėklų apdorojimas ir beicavimas
Paprastai prieš sėjimą rekomenduojamos sėklų apdorojimo procedūros. Jos daro teigiamą poveikį daigumui ir tolesniam augalų augimui, bet visur reikalingas saikas.
Bet jei sėklas pernelyg prisodrinsite mikroelementais, mirkysite alavijų sultyse, po to dar grūdinsite, jos nesudygs.
Daroma ir kita klaida. Pavyzdžiui, pomidorai. Daugelis daržininkų mano, kad sėklas pakanka porą minučių palaikyti silpname (rožiniame) kalio permanganato tirpale ir apie daigų ligas galima užmiršti.
Visiškai neteisingas požiūris! Silpna koncentracija nesunaikina ligų sukėlėjų. Reikiamo tirpalo receptas: 0,5 l vandens ištirpinti 5 g kalio permanganato. Į jį sėklas pamerkti ne trumpiau nei 15 min., optimalus laikas – 30 min. Po to būtinai praplauti ir 6–8 val. pamerkti į kambario temperatūros vandenį.
Bet jei nusipirkote sėklas nenatūralaus atspalvio (pavyzdžiui, rožinio ar mėlyno), vadinasi, jos jau apdorotos fungicidais. Tuomet nieko daryti nereikia.
Išdygusių sėklų grūdinimas
Jei nebegrūdinsite daigų, tuomet nėra prasmės to daryti sėkloms. Kambaryje išdygę augalai praranda imunitetą – grūdinimo rezultatą. Bet jei yra galimybė daigus išnešti į balkoną ar kitą vėsią vietą, – sėklų grūdinimas bus tik į naudą.
Ši procedūra itin naudinga šalčiui atsparioms kultūroms: burokėliams, salierams, morkoms, kopūstams, svogūnams, pastarnokams, petražolėms, kurie auga atvirame grunte.
Pernelyg tankus sėjimas
Tai – viena dažniausių pradedančių daržininkų klaidų. Jei sėklas pasėsite pernelyg tankiai, sėjinukai augs netolygiai, stiebsis į viršų, išaugs silpni ir bus neatsparūs ligoms. To neatsitiks, jei sėdami laikysitės rekomenduojamo atstumo.
Neteisingas laistymas
Daugelis net nepagalvoja, kokią didelę daro klaidą, kai vos pasėję laisto dirvožemį. To negalima jokiu būdu daryti, nes kartu su vandeniu sėklos atsiduria giliai dirvožemyje. Tuomet ilgiau dygsta arba visai neišdygsta.
Dirvožemį dėžėje ar vazonėlyje reikia palieti šiltu vandeniu iki sėjimo. Po to galima tik apipurkšti.
Vėliau laistyti reikia taip pat atsargiai: vengti tiek viršutinio dirvožemio sluoksnio perdžiūvimo, tiek ir pernelyg didelio drėgnumo.
Daigų jokiu būdu negalima laistyti šaltu vandeniu iš čiaupo. Laistyti skirtas vanduo turi nusistoti ne trumpiau nei parą.
Neperauginkite sodinukų
Kiekvienos kultūros daigai turi savo optimalius dydžius. Pavyzdžiui, kokybiški, sodinti į atvirą gruntą skirti pomidorų ankstyvųjų rūšių ir hibridų daigai turi būti 50–60 dienų ir turėti 7–9 lapus; kopūstų – 35–55 dienų ir 4–5 tikrus lapus.
Agurkų, moliūgų, aguročių, cukinijų, patisonų, melionų ir arbūzų daigai paprastai auginami 25–35 dienas (sodinukai turi turėti 2–3 tikrus lapus).
Peraugę sodinukai sunkiau prigyja.
