„Norėdami, kad šios rūšies trąšų pakaktų visiems sodiniams, siūlyčiau pasirūpinti kuo didesne talpa. Aš pati naudoju 200 liltrų talpos statinę. Ją reikia iki pusės pripildyti šviežios sodrios žolės ir pastatyti į saulėtą vietą. Trąšos pradedamos ruošti tuomet, kai iki jų panaudojimo lieka pora savaičių“, – laiške rašo moteris.
Į statinę sudėtą žolę reikia nuolat suspausti, tada iki kraštų pripildyti vandens. Norint, kad trąšos būtų dar maistingesnės, galima (bet nebūtina) pridėti 10 valgomųjų šaukštų superfosfato, iš anksto ištirpinus karštame vandenyje.
Statinę reikėtų uždengti polietileno plėvele, nes priešingu atveju rūgimo aromatas pasklis gana toli. Po dešimties dienų pastebėsite, kad paviršiuje susidarė putos.
Tai – patikimas ženklas, kuris reiškia, kad apie prasidėjusį aktyvų rūgimo procesą. „Vadinasi, po kelių dienų žolių trąšos jau bus gatavos“, – tikina Adelė.
Tuomet išėmus iš statinės reikia jas išspausti. Panaudotų žolės trąšų moteris pataria neišmesti – pravers kompostui gaminti.
Į likusį vandenį reikia įpilti 12 valgomųjų šaukštų šlapalo ir pelenų skiedinio.
Prieš naudojant trąšas statinės turinį reikėtų išmaišyti ilgu pagaliu. Skieskite taip: 1 litrui trąšų – 10 litrų vandens.
Stambiems vaismedžiams reikia apie 3–4 kibirų tokio skiedinio, krūmams ir daržovių lysvėms – kur kas mažiau.
Paprastai palangiškė šias trąšas naudoja tris kartus per sezoną.
Kokios žolės tinka trąšoms pasigaminti?
„Bet kokios, net ir piktžolės, – pradžiugina dražininkė. – Aš dažniausiai naudoju pievų – ką tik nušienauta žolė. Puikių rezultatų duoda dilgėlės. Jos pagreitina daržovių augimą. Savo maistingosiomis medžiagomis dilgelėms nė kiek nenusileidžia kiaulpienės“.
