Kapų priežiūros ekspertai išskiria keturis lietuviškų kapaviečių mados tipus.
„Pats paprasčiausias variantas – kai žmonės nori įsirengti paprastą gėlynėlį ir pilnai palikti žemes. Jo privalumai tie, kad jei šalia yra medžiai, krūmai ir daug šiukšlių, yra labai patogu valyti ir tvarkyti šią kapavietę.
Antras tipas – užpylimas skalda. Jo privalumas – nereikia prižiūrėti žemių, ravėti augalų, bet jei šalia yra medžiai ar krūmai, priežiūra tampa sudėtinga.
Trečias tipas – kapas užklotas skaldyto akmens ar granito trinkelėmis. Žmonės kapavietės pilnai užsikloja, kad būtų galima apeiti, o kartais pasilieka mažus gėlynėlius, kuriuos prižiūri.
Ketvirtas tipas – kapus pilnai užsikloja akmens plokšte. Tokio kapo labai paprasta priežiūra, valymas“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skinsiu raudoną rožę“ pasakojo kapų priežiūros specialistas Mantas Bartusevičius.
Skalda dengti kapai – patys populiariausi. Jų priežiūra nesudėtinga, o pats kapo įrengimas yra nebrangus.
„Žmonės dažniausiai prašo kapavietės sutvarkymo su skalda. Dažnas pasirenka dekoratyvinius akmenukus, o mes per visą kapavietę padarome gražias formas – ar tai būtų širdelė, angelas ar tiesiog simetrinės formos“, - aiškino M.Bartusevičius.
Jei kapas padarytas teisingai, po skalda yra dedamas specialus paklotas. O šios plėvelės pagalba galima suformuoti vandens nubėgimą per visą kapavietę, link gėlynų.
„Tokiu atveju, kai lyja, daugiau drėgmės patenka į gėlynus ir daug rečiau reikia laistyti“, - teigė M.Bartusevičius.
Tačiau įrengus skalda dengtą kapą teks susitaikyti, kad ant viršaus nuolat mėtysis lapai ir spygliai, kadangi jų surinkti praktiškai neįmanoma. Tačiau pasirinkus smulkesnę skaldą, spygliai ar kitos šiukšlės į tarpelius pateks sunkiau, tad juos bus įmanoma šiek tiek sušluoti.
Jeigu norite prie skalda dengto kapo pasisodinti augalų, rinkitės vienmetes ar daugiametes gėles, o ne krūmus. Nors gėlių išdėstymas – kiekvieno individualus pasirinkimas, specialistai rekomenduoja gėles sodinti prie paminklo arba per centrą. Tačiau svarbiausia pasirinkti drėgnumą, apšviestumą ir žemės tipą.
Jeigu rinksitės kapavietę padengti trinkelėmis, jas bus labai paprasta prižiūrėti – užteks nuvalyti, be to, pro trinkeles neprasiskverbs piktžolės. Tačiau trinkelės per metus yra linkusios apsinešti purvu, tad jas kartais gali tekti šveisti.
Nors vientiso akmens kapai atrodo ganėtinai įspūdingai ir tvarkingai, pagrindinis tokio kapo minusas – didelė kaina. Be to, tokį kapą galima įrengti tik ant pilnai pabaigtos kapavietės, kur daugiau nebus laidojama žmonių, antraip reiktų griauti pamatus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šalia tokių kapų negali augti dideli medžiai.
„Reiktų įsivertinti, kad nebūtų didelių medžių, kadangi šaknys gali išjudinti pamatą, ant kurio yra plokštės, ir gali jas perlaužti“, - teigė M.Bartusevičius.
Lietuviai mėgsta artimųjų kapus puošti spalvotomis gėlėmis. Agronomė Virginija Budrevičienė pastebi, kad kapams labai tinka našlaitės, mat jos nebijo šalnų, jų nereikia daug laistyti ir tręšti. Taip pat, anot jos, atšilus orams žmonės pradeda ieškoti begonijų, pelargonijų.
Patartina ant kapų sodinti „Klombinę“ begoniją, kadangi ji labai atspari ir gali augti iki pirmųjų šalnų. Taip pat agronomė rekomenduoja pasodinti šlamučių, cinerarijų, bakopų, miulenbekijų ar buksmedžių. Svarbiausia, prieš sodinant, gėles išimti iš vazonų ir jas pasodinti tiesiai į žemę.
Rekomenduojama kapavietėse nesodinti pušų ar eglių, o iš daugiamečių augalų geriau rinktis gebenes, kurios nebijo šalnų. Taip pat geriau nesodinti tujų, kadangi jas reikės greitai kasti laukti. O jeigu visgi norite kapavietę papuošti spygliuočiais, rinkitės žemaūgius augalus.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 9:00 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
