Kodėl vejai reikia trąšų
Vejos sudėtyje yra keletas skirtingų veislių žolių, bet jos visos turi panašumų: Jos plečiasi į šonus, nes paprastai neturi žiedų ar vaisių (arba tiesiog nespėja jų sukrauti), Jos pakančios pjovimui, gali augti žemos, Jų šaknys yra paviršinės. Tuo veja skiriasi nuo pievos, kurioje auga įvairaus aukščio augalai, kurie sukrauna žiedus ir brandina sėklas, o augalų įvairovė lemia ir šaknų įvairovę.
Kuo gilesnės šaknys, tuo giliau esančią drėgmę gali pasiimti augalas. Kalbant apie veją, per maža augalų rūšių įvairovė lemia, kad vejos žolė neturi kitų pagalbininkų, kurie padėtų subalansuoti maisto medžiagas. Pavyzdžiui, nėra daugiamečių piktžolių ilgomis giliomis šaknimis, nėra ankštinių augalų, kurie papildytų dirvą azotu. Be to, veja šienaujama trumpai, todėl nėra žiedų, kurie pritraukti naudingus vabzdžius, ir nėra aukštų žolių sukuriamo pavėsio, kuris būtų palankus daugeliui smulkios gyvūnijos, perdirbančios dirvą ir sukuriančios palankią terpę augalams.
Vejos žolė gali pasiimti maisto medžiagų ir drėgmės tik iš paviršinio žemių sluoksnio, todėl jame turi nepritrūkti maisto medžiagų.
Kokių trąšų reikia
Naudojamose trąšose turi nepritrūkti azoto, kalio ir fosforo. Geriausia, jei trąšose yra skirtingo veikimo azoto junginių, kurie tirpsta nevienodai. Dar geriau, jeigu trąšos yra lėto veikimo (dar vadinamos ilgo veikimo, kontroliuojamo veikimo, lėtai tirpstančios). Jos atiduoda medžiagas ne iškart, per tam tikrą laiko tarpą. Tokios trąšos kainuos daugiau, bet tręšti reikės gerokai rečiau. Užtektų patręšti vieną kartą pavasarį ir vieną kartą rudenį.
Rudenį tręškite su kitomis trąšomis – jau nuo rugpjūčio gamta pradeda ruoštis rudeniui, todėl tada svarbu ne auginti kuo daugiau žalios masės, o sustiprinti šaknis.
Todėl azotas antroje metų pusėje jau mažai reikalingas. Ši informacija yra parašyta ant pakuotės: rasite arba aiškų užrašą, kad tai pavasarinės / rudeninės trąšos, arba lentelę su mėnesiais, kada tinkama tręšti šiomis trąšomis.
Kiek reikia trąšų vejai
Kad žinotumėte, kokio dydžio trąšų pakuotę įsigyti, reikia išsiaiškinti, kiek trąšų reikia jūsų vejai. Pereikite veją dideliais žingsniais iš vienos pusės į kitą ir suskaičiuokite, kiek kvadratinių metrų vejos turite. Ant trąšų pakuotės būna nurodyta, kokio trąšų kiekio reikia 100 m² vejos. Videoreportaže, kurį rasite žemiau, rodėme, kaip tręšėmė beveik 200 m² veją. Pagal instrukciją ant pakuotės paskaičiavome, kad mums prireiks 4–5 kg trąšų.
Kaip visą veją patręšti tolygiai
Kai visi pasiruošimo darbai atlikti, einame tręšti. Tręšiant veją tiesiog iš rankos, išlieka tikimybė, kad veją patręšite netolygiai. O tai reiškia, kad ten, kur trąšų pateks daugiau, žolė bus vešlesnė, sodresnės spalvos, o kur praleisite plotelį, jis bus akivaizdžiai skurdesnis. Tam, kad taip nenutiktų, reikia daugiau įgūdžių, bet viskas įmanoma. Patarimas: jeigu tręšite iš rankos, eikite tręšdami per veją skersai, o po to per visą plotą išilgai. Taip tręšiant bus lengviau išvengti akivaizdžių ruožų vejoje.
Mes išbandėme ir rankinį barstytuvą. Su juo tręšti lengviau, nereikia trąšų imti į rankas, trąšų granulės paskleidžiamos tolygiai ir be jokių pastangų. Prieš įsigydami tokį barstytuvą, pasižiūrėkite, kad būtų stabdymo funkcija – kitaip jei reiks apsisukti ar perkelti barstytuvą kitur, trąšas išbersite dukart.
Jeigu stabdymo funkcija yra, tada jokių problemų nekyla. Jeigu naudojate trąšas nuo samanų, kurių sudėtyje yra geležies priedų, stenkitės, kad jų nepatektų ant trinkelių, nes gali paruduoti. Tokiu atveju tikrai rekomenduočiau barstytuvą, kad trąšų paskleidimas būtų itin tikslus.
Ką daryti toliau
Po tręšimo – palaistykite. Trąšos veikia tirpdamos, todėl sausomis sąlygomis iš jų jokios naudos. Dar daugiau – gali nudeginti žolės lapelius. Tad tręškite prieš lietų arba patręšę iškart laistykite.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė
