Kauno savivaldybė antrus metus skiria pinigų, kad kultūros paveldo statusą turintys namai būtų remontuojami. Šiais metais tokią paramą gaus 50 namų savininkų. Tam skirta 1 milijonas eurų.
Tačiau kai kurie kauniečiai, gyvenantys ne saugomuose, bet istoriškai vertinguose tarpukario mediniuose namuose, tokios paramos nesitiki.
Jauni Žaliakalnyje įsikūrę kauniečiai nedejuodami ir niekieno neraginami už savo santaupas ir aukodami savo laiką tvarko tokius medinius namus.
Ekspertai įsitikinę, kad senų medinių namų atgimimas galimas būtent tada, kai jų šeimininkus su pastatais sieja emociniai ryšiai.
Vila priminė vaiduoklį
Žaliakalnio įkalnėje, Žemaičių gatvėje, 1925 metais buvo pastatyta viena įspūdingiausių mieste medinių vilų. Jos autorius buvo architektas Vaclovas Michnevičius.
Įspūdingas namas išsiskiria tuo, kad jį puošia per du aukštus įrengtos verandos su vitražais, kupolinis bokštas.
Karus ir įvairias permainas ištvėręs namas, kuriame buvo įrengti 6 butai, 2011 metais stipriai apdegė. Elektra ir vanduo buvo išjungti. Iš avarinės būklės pastato išsikraustė beveik visi gyventojai.
Namo likimas rūpėjo tik kaunietei Reginai Baltrušaitienei ir jos sūnui Egidijui su šeima.
„Sūnus butą šiame name nusipirko ir dėl įspūdingo pastato, ir dėl to, kad iš jo atsiveria puikūs vaizdai. Tačiau sūnui teko emigruoti, nes čia neteko darbo. Aš name vis apsilankau, prižiūriu jį. Baisu, kad namas visai nesugriūtų“, – dar 2013 metų vasarą pasakojo moteris.
Vasaromis grįžta remontuoti
Praėjus ketveriems metams ir vėl užklydus prie namo vaiduoklio, atsivėrė džiuginantis vaizdas. Namo fasadas beveik suremontuotas. Atnaujintos jo detalės.
Namą puošia Kauno ir Lietuvos vėliavos. Matyti, kad darbai vyksta ir pastato viduje.
Iš medinės vilos išėjęs jaunas vyras prisistatė, kad jis ir yra E.Baltrušaitis. Jis papasakojo, kad dirba užsienyje, tačiau vasaromis jau trejus metus grįžta į Kauną ir pamažu savo jėgomis remontuoja namą.
„Kiti gyventojai tik atvažiuoja, apsidairo, pamato, kaip vyksta darbai, ir žada vėl grįžti čia gyventi. Visu namu rūpinuosi vienas“, – sakė kaunietis.
Teko kovoti su drėgme
E.Baltrušaitis pasakojo, kad yra išlikusių senų tarpukario laikų fotografijų, kuriose matyti, kaip namas atrodė. Pasiremdamas jomis ir tuo, kas išliko po gaisro, namą ir atstatinėja.
„Po gaisro namas buvo stipriai sulietas. Rūsyje buvo labai drėgna, taip pat dėl drėgmės išsipūtė pastato sienos, perdangos. Todėl pirmiausia teko pirkti drėgmės surinktuvą. Kai ėmėme traukti vandenį iš rūsio, atrodė, kad pabaigos nebus“, – pasakojo vyras.
Taip pat teko įrengti naują drenažą, sutvarkyti sugriuvusį vandentiekį.
Atvers užkaltą langą
Per keletą metų buvo atnaujintas namo fasadas. Naujai švyti ir įspūdingas kupolinis bokštas. Ant jo – nauja, tačiau visai tokia pat kaip tarpukariu vėtrungė.
Kaunietis džiaugėsi, kad per gaisrą nenukentėjo įdomios verandos, pavyko išsaugoti ir jų vitražus.
„Dabar laukia dar vienas darbas. Sovietmečiu, kai name buvo įkurta daug butų, gyventojai užkalė pirmojo aukšto koridoriaus langą. Toje erdvėje įsirengė tualetą. Šis langas susandarintas ir dabar. Tačiau ketinu jį atkurti tokį, koks buvo“, – pasakojo E.Baltrušaitis.
Gausybė darbų dar laukia ir namo viduje, nes einant metams, keičiantis būstų savininkams jo interjeras taip pat buvo apleistas.
Svajojo gyventi medinuke
Žaliakalnyje, Dzūkų gatvėje, į akis krinta ir geltonai dažytas namas, papuoštas raudonais akcentais.
Jame gyvenanti Vaida Tamoševičiūtė pasakojo, kad pastatas statytas 1926 metais. Sklypas priklausė Paulinai Malinauskienei. Ji pasistatė nuomojamų butų namą.
„Dabar name yra 7 butai. Mano svajonė taip pat buvo gyventi sename mediniame name. Tokie namai turi savo istoriją, aurą. Todėl su šeima prieš keletą metų atsikraustėme į šį namą“, – pasakojo jauna moteris.
Kaunietė butą pasirinko šiame name dėl to, kad jo gyventojai pastatu rūpinasi.
„Namo gyventojai puikiai sutaria. Nors visi supranta, kad namas nėra pripažintas vertybe, jį brangina. Savo jėgomis medinuką remontuoja, prižiūri“, – pasakojo V.Tamoševičiūtė.
Išliko originalių detalių
Dzūkų gatvėje yra ir kitas 1931 metais statytas nuomojamų butų tipo medinukas.
Ant jo kabo memorialinė lenta, liudijanti, kad šiame name gyveno provizorius Kazys Kerpė. Taip pat po kelerius metus praleido Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Leonas Bistras, Lietuvos kariuomenės generolai Kazys Sprangauskas ir Kazys Tallat-Kelpša.
Vienas namo šeimininkų Šarūnas Konkulevičius prisipažino, kad K.Kerpė buvo jo senelis. Kai namas sovietmečiu buvo nacionalizuotas, vietoj 4 butų jame buvo įrengti 8.
Šeima puoselėja atgautą seną namą.
„Išliko įspūdinga dekoratyvi laiptinė su įstiklintu langu, dailios formos frontonas. Taip pat ir originalios metalinės ornamentuotos balkono grotos. Tačiau namo fasadas buvo kur kas puošnesnis. Jį atkurti ketina sūnus Povilas. Jis kuriasi pirmajame namo aukšte“, – pasakojo vyras.
Atkurs buvusį grožį
Architektas Povilas Konkulevičius sakė, kad kol kas atnaujina namo vidų.
„Namas 50 metų neturėjo tikrų šeimininkų, jo būklė prastoka, todėl dabar stengiuosi atkurti tai, kas buvo jo viduje. Tarpukario apdailos darbams buvo naudotas kalkinis tinkas. Kaip jo pasigaminti, dabar jau mažai kas žino. Todėl eksperimentuoju“, – pasakojo kaunietis.
Architektas parodė fotografijas, kaip medinis dviaukštis atrodė tarpukariu. Jo fasadas buvo kur kas puošnesnis. Visą pastato grožį kaunietis irgi ketina atkurti.
Ruošdamasis būsimiems darbams P.Konkulevičius lankė kursus, kaip atnaujinti senus medinius langus ir kitokias namo fasado detales.
Lemia emocinis ryšys ir išsilavinimas
Rasa Bertašiūtė
Medinės architektūros tyrimo ir mokymo centro kultūros paveldo specialistė
„Tai, kaip senieji mediniai namai prižiūrimi, labai priklauso nuo jų šeimininkų. Noras puoselėti tokius namus pagrįstas emociniais ryšiais. Todėl dažniau medinį paveldą linkę saugoti žmonės, kurie šį turtą yra paveldėję iš tėvų ar senelių.
Tie, kurie namus įsigyja, juos labiau vertina kaip materialinę, o ne paveldo vertybę. Tiesa, pasitaiko ir išimčių. Daug kas priklauso ir nuo žmonių išsilavinimo.
Pastebima, kad nemažai jaunų žmonių iš miesto keliasi gyventi į kaimiškas vietoves. Jiems tokia aplinka priimtinesnė. Tas pat galioja, kai kalbame ir apie medinius namus. Atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kuriems jie brangūs kaip miesto istorijos dalis.“
