Kai dirva šiltnamyje šalta, supuolusi, joje trūksta oro, lapai irgi gelsta. Taip pat gels intensyvaus derėjimo metu, kai dienos apsiniaukusios. Pagerėjus oro sąlygoms, suintensyvėja fotosintezė ir augalai pažaliuoja. Jei vaisiai dažnai skinami, agurkų lapai gali gelsti, nes vaisiams auginti reikia daug maisto medžiagų. Tad tokiu metu juos būtina tręšti azoto trąšomis. Agurkų lapai gelsta, jei dėl ligos ar mechaniškai pažeista šaknų sistema.
Augalai vysta
Agurkai gali vysti dėl kelių priežasčių: drėgmės stoka, dideli dirvos ir oro temperatūros svyravimai, per aukšta druskų koncentracija, liga, šiltnamyje per aukšta temperatūra. Todėl reikia tinkamai vėdinti, o augalus laistyti tik šiltu vandeniu. Jeigu augalai gauna daug vandens, tačiau jų lapai vis tiek vysta, priežastis gali būti liga, t. y. šaknų puvinys. Pirmieji šaknų puvinio požymiai pastebimi apatinėje stiebo dalyje prie žemės. Pagrindinė šaknis parunda, trūkinėja, pūva. Apatiniai lapai vysta, vėliau pagelsta ir džiūsta.
Saulėtą dieną, likus 3–4 dienoms iki žuvimo, lapai nuvysta, augalas nuleipsta. Patartina agurkus jau daigų tarpsniu profilaktiškai palaistyti fungicidų tirpalu nuo pašaknio ligų. Šiltnamyje vos apsirgusius augalus laistykime ryškiai rožiniu kalio permanganato tirpalu ir apkaupkime. Augalai iš stiebo išleis naujas šaknis. Galime naudoti ir biologinius preparatus (fitosporiną, trichoderminą). Agurkų lapai gali vysti, jeigu ant jų pateko herbicidų lašelių. Tada kuo skubiau nuplaukime vandeniu. Jei augalus pažeidė kenkėjai (amarai ar kiti), lapai irgi vys.
Krinta užuomazgos
Visų pirma labai svarbu, kad agurkams netrūktų maisto medžiagų, nes ims kristi ir gelsti jų užuomazgos. Agurkai auga ir vystosi labai greitai. Per gana trumpą laiką jie užaugina didelį derlių, todėl jų poreikis maisto medžiagoms yra didelis. Mikroelementų trūkumas gali būti viena iš užuomazgų kritimo priežasčių. Labai svarbu agurkus tinkamai laistyti. Kai laistoma šaltu vandeniu, atšąla dirva, krinta užuomazgos. Į indus pripilkime vandens ir juos laikykime saulėtoje vietoje. Taip vanduo sušils natūraliai.
Augalams laistyti labai tinka lietaus vanduo. Agurkams reikia didelės oro ir dirvos drėgmės, nes jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Jeigu dirvos drėgmė per didelė ar per maža, krinta užuomazgos. Kai dirvos drėgmė optimali, tačiau per maža oro drėgmė, sumažėja augalų derlingumas, prastėja vaisių kokybė. Jei derėjimo metu temperatūra aukšta, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Dėl aukštos oro temperatūra šiltnamyje taip pat krinta užuomazgos. Agurkams labai kenkia temperatūros kaita, svarbu, kad šiltnamyje ji būtų optimali.
Gelsta vaisiai
Pirma priežastis: susiformavo labai daug užuomazgų ir augalas nepajėgia visų išmaitinti. Ant augalo turėtų būti ne daugiau nei 20–25 užuomazgų. Antra priežastis – mineralinių medžiagų (kalio ir fosforo), reikalingų vaisiams formuotis, trūkumas. Taip pat prastas apdulkinimas, jeigu auginame agurkus, kuriems reikia bičių. Vaisiai gelsta ir per gausiai tręšiant šviežiu mėšlu. Agurkai mėgsta mėšlą, bet amoniakas, kurį išskiria šviežias, gali būti kenksmingas. Vaisiai gali gelsti ir dėl ligos.
Neauga užuomazgos
Šaltu oru agurkų vaisiai nustoja augti, ypač jeigu naktys šaltos. Užuomazgos neauga, jei dirvoje trūksta drėgmės ir oro drėgmė yra žema. Jei augalai pertręšti azotu, antžeminė dalis auga sparčiai, tačiau nesitikėkime gero derliaus. Kad augalai derėtų, o ne tik augintų lapus, juos derėtų tręšti fosforo trąšomis arba pelenais.
Negražūs vaisiai
Kai trūksta azoto, daug vaisių neišauga iki reikiamo dydžio, jų galai nusmailėja. Kai trūksta kalio, vaisiai susiaurėja prie kotelio. Apie kalcio stoką byloja vaisiaus gale (priešingame tam, kur prisitvirtina) susiraukšlėjusi odelė, lyg jis būtų padžiūvęs. Po to trečdalis ir daugiau vaisiaus sudžiūsta, jo galas susisuka. Jeigu vaisiai susiaurėję per vidurį, turi „taliją“, to priežastis – per dideli dienos ir nakties temperatūros svyravimai arba buvo laistyti labai šaltu vandeniu.
Kreivi vaisiai
Kai dirva per sausa arba augalai laistomi nereguliariai, vaisiai tampa kreivi, įgauna lanko formą. Sausoje dirvoje vaisiai auga vangiai, todėl pakinta jų forma. Labai svarbu reguliariai laistyti agurkus. Be to, nuolat purenkime dirvą, kad šaknys geriau vystytųsi. Kai augalai pasodinti per tankiai, vaisiai taip pat gali būti kreivi. Agurkai – šilumamėgiai augalai, todėl vėsiu oru vaisiai būna kreivi. Kita priežastis – liga, t. y. rauplės, vaisiai tampa kreivi, dėmėti. Be to, neauginkime viename šiltnamyje bičių apdulkinamų ir partenokarpinių agurkų.
Kartūs vaisiai
Vaisių kartumas yra agurkų genetinė savybė. Dabartinių hibridų vaisiai nėra kartūs, nes genetiškai šie augalai negamina kartumo suteikiančios medžiagos – kukurbitacino. Jokios sąlygos vaisių kartumui neturi įtakos. Senų veislių vaisiai gali būti kartūs dėl nereguliaraus augalų laistymo, aukštos oro temperatūros, didelių temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų. Tačiau žinokime, kad kukurbitacinas turi gydomųjų savybių, tad vienas kitas kartus agurkėlis gal tik į sveikatą. Jeigu norime gauti didesnį agurkų derlių, tręškime juos anglies dvideginiu. Šiltnamyje pastatykime talpyklą su šviežio karvių arba paukščių mėšlo tirpalu, kuris paprastai išskiria anglies dioksidą. Jei įmesime kuokštą sauso šieno ar saują pjuvenų, fermentacija bus intensyvesnė ir šiltnamio orą papildys dar didesnis anglies dvideginio kiekis.
