1. Ar tinkamomis trąšomis tręšiate?
Daug kas sako, kad vasara prasidėjo tik liepos pabaigoje. Augalai taip nepasakytų – jie puikiausiai jaučia sezonų ritmą. Šiemetinė vasara buvo gausi drėgmės, o rimtesni karščiai prasidėjo visai neseniai, bet tai nesupainios gamtos pasaulio, kuris vis tiek persirito į antrąją metų pusę. Vadinasi, jeigu norite tręšti augalus, tręškite juos rudeninėmis trąšomis, kad ir kaip nesmagiai tai skambėtų.
Kodėl? Įprastai trąšos turi trijų pagrindinių elelementų kombinaciją: tai azotas (N), fosforas (P), kalis (K). Trumpai galima sakyti taip: azotas atsakingas už lapus ir visą žaliąją masę, fosforas – už žiedus, o kalis – už šaknis. Pavasarinės trąšos turi visų trijų elementų balansą. Rudeninės trąšos turi labai mažai arba visai neturi azoto. Jeigu dabar naudosite pavasariui skirtas trąšas, šaknys dirbs ne tam, kad stiprėtų, o tam, kad išleistų kuo daugiau lapų ar ūglių. Tačiau grožis bus vienadienis: dabar krūmų ūgliai jau turi medėti, ir ruoštis ateinančiai žiemai, o ne aktyviai augti toliau. Nesumedėjusios šakelės bus lengviau pažeidžiamos šalčių, didės tikimybė nušalti.
Todėl pavasarinių trąšų dabar nenaudokime, nes mums visai neparanku skatinti žaliąją masę augti. Šiandien jau turime rūpintis ateisiančiu šaltuoju sezonu, kad augalai gerai jam pasiruoštų ir kad kitais metais vėl būtų sveiki ir gražūs. Todėl iš šių trijų elementų ypač svarbus yra kalis, kad sustiprintų šaknų sistemą.
Šis principas galioja viskam, ką tręšiate: ir rožei, ir vaiskrūmiui, ir vejai. Nors veja, tręšiama ne su rudeninėmis trąšomis, atrodys sodriai žalia, pavasarį gali tekti sėti iššalusius ir išplikusius plotus. Tad padėkite pavasarines trąšas su azotu į sandėliuką, o dabar naudokite rudenines.
2. Kada geriausia sodinti augalus?
Tradiciškai manoma, kad geriausias laikas sodinti augalus – ankstyvą pavasarį arba vėlų rudenį. Meskite tai iš galvos! Neįmanoma patikėti, kiek žmonių nesusitvarko savo kiemo gražiai vien dėl to, kad neva tam dabar netinkamas laikas.
Visų pirma, kai kuriems augalams būtent dabar yra geriausias metas sodinti - ypač tiems, kurie žydėjo pavasarį. Pagrindinis augimas sulėtėjęs, o tai yra gerai. Jeigu augalas jau yra peržydėjęs, dar vienas ženklas, kad jis nėra aktyviai augantis. Kiekvienas persodinimas yra augalui stresas, kuris pristabdo vegetaciją. Todėl tikrai nepatariu persodinti prieš pat žydėjimą, kai jau sukrauti pumpurai, arba žydėjimo metu. Todėl rugpjūtį ar rugsėjį jau galima galvoti apie tuos gražuolius, kurie žydės kitą pavasarį.
Pavyzdžiui, bijūnus geriausia dalinti ir sodinti rugpjūtį. Vienoje vietoje jie gali augti trisdešimt, net penkiasdešimt metų. Pasodinus rugpjūtį, jie turės pakankamai laiko adaptuotis ir įsišaknydinti, kad sėkmingai peržiemotų ir pavasarį išleistų ūglius. Gali būti, kad pirmuosius žiedus pamatysite tik antraisiais ar trečiaisiais metais. Bet jei sodinate rugpjūtį, jau vienus metus „sutaupote“.
Pušys ir eglės – jau kita kategorija, nebe žoliniai augalai. Tačiau juos taip pat tinka sodinti rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį, nes tada jie turi pakankamai laiko adaptuotis naujoje vietoje iki žiemos.
Tad kiekvienu atveju reikia pasidomėti, gal dabar geriausias laikas jūsų mylimam augalui sodinti?
O geriausia žinia yra ta, kad augalus, kurie yra ne plikomis šaknimis iškasti iš grunto, o paauginti vazonėliuose, galima sodinti bet kada nuo pavasario iki rudens. Jų šaknys susiformuoja vazonėlyje, todėl persodinant praktiškai nepažeidžiamos. Tokia galimybė užkerta kelią visoms abejonėms dėl „tinkamo laiko augalams sodinti“ – jeigu atostogaujate ir būtent dabar turite laiko, dabar ir gražinkite savo kiemą, nelaukite rudens ar pavasario.
3. Kada ir kaip reikia genėti augalus?
Dažnai sakoma, kad gyvatvores ir kitus augalus reikia formuoti pavasarį ir rudenį. Tačiau neapsigaukite – tai jokiu būdu nėra taisyklė!
Kai kuriuos augalus galima genėti bet kada, kai tik turite laiko. Atvažiavote į sodybą, gyvatvorė apleista, apaugusi – nejaugi lauksite rudens? Tujų gyvatvorė išsikraipė, raugerškiai davė raudonų ūglių į viršų – ar yra ko laukti? Čiupkite gerą aštrų sekatorių ir formuokite. Turėkite omenyje, kad augalai ne taip gretai atsistatys, kaip formuojami pavasarį, šakelės ne taip greitai sutankės.
Todėl nepersistenkite, nedarykite drastiškų pokyčių, tiesiog patrumpinkite išsikišusias šakeles, kad tvarkingai atrodytų. Visada geriausia formuoti taip, kad gyvatvorė būtų šiek tiek smailėjanti į viršų – tada saulė geriau pasieks ir apatines šakas.
Na o kai kuriuos augalus galima genėti tik tam tikru metu. Pavyzdžiui, jeigu norite formuoti pušis, kad jos būtų ne aukštos laibos kaip miške joms gamta duoda augti, o storos ir pūkuotos kaip kamuoliniai debesys - formuoti reikia nuoširdžiai kiekvieną pavasarį. Ir ne bet kaip su sekatoriumi praeiti, o būtent nugnybiant ūglius.
Naudokite savo nuosavus pirštus, gnybkite pusę ar trečdalį šviežiai užaugusio ūglio. Ir jokiu būdu nesilieskite prie pušų dabar, rugpjūtį. Joms netinka variantas „nuimsiu viršūnę, kad pažemėtų, kaip su obelimis darau, ir sutankės viskas žemiau“. Apvalius pušų debesėlius galite suformuoti pradėdami nuo labai jauno medelio ir darbą atlikdami kiekvieną mielą pavasarį.
Tad išvada – tinkamas augalų genėjimo laikas yra tikrai svarbu. Griežto kirpimo taisyklingas gyvatvores galite formuoti bet kada, o dėl kitų medžių ir krūmų (tiek dekoratyvinių, tiek vedančių valgomus vaisius), būtina pasidomėti ir nedaryti klaidų.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų Geltonas karutis vadovė
