Nukritusių lapų sutvarkymas
Mulčiavimas nukritusiais lapais – puikus būdas praturtinti savo dirvožemį. Irdami lapai virsta puikiomis organinėmis trąšomis. Tai natūralu, ekologiška, o be to, nieko nekainuoja – kodėl gi nepasinaudoti tokia galimybe? Be to, nukritę lapai atlieka dengimo funkciją, todėl lepesniems augalams labai patinka tokia apsauga nuo šalčio. Sugrėbkite lapus – apnuoginsite dirvožemį artėjančiam stingdančiam šalčiui, pašalinsite natūralios trąšos šaltinį.
Tai reiškia, kad lapuočių gyvatvorių lapai, krintantys ant žemės, galėtų ten ir pasilikti. Sugrėbti ir išnešti jų niekur nereikia. Jeigu vėjas pripūtė lapų ant tako, nušluokite juos į pakraštį, kur auga gyvatvorė, krūmai, medžiai. Tegul jie ten ir pasilieka žiemai.
Tačiau yra vieta, kur lapai nepageidaujami – nepalikite jų ant vejos. Tai viena iš klaidų, kurias daro nauji šeimininkai, susižavėję gamtinės žemdirbystės ir natūralistinio dizaino principais. Vejos žolei galioja ne tos pačios taisyklės, kaip natūralistiniam želdynui. Dėl yrančių lapų, kurie palikti ant vejos, gali atsirasti iššutusių, priplėkusių vietų, kurias pavasarį reikės sėti iš naujo. Tad nuo vejos lapus sugrėbti būtina.
Vejos paruošimas
Pirmosios rimtos šalnos, pirmasis sniegas, susisupom į šalius, išsitraukėm pirštines – jau žiema ant nosies. Ar šerkšnu rytais pasidengusi veja jau miega žiemos miegu? Oi nebūtinai.
Šalnos praeina, saulė pašviečia – veja auga toliau. Tai reiškia, kad jos priežiūros sezonas taip pat dar nepasibaigė. Jeigu šiųmetiniai rudens lietūs nustos ir įsigalės saulėtos dienos, reikėtų net laistymą prisiminti. Kuo labiau augalai prisigėrę drėgmės, tuo geriau jie žiemos. Jeigu norite mažiau rūpesčių pavasarį, nepamirškite užtikrinti pakankamą laistymą prieš pat sukaustant šalčiui.
Negana to, veją reikia dar ir šienauti! Žinoma, ji auga ne taip intensyviai, kaip vasarą, bet būtent dėl šios priežasties daug kas neįvertina, kad ji pamažėle išties auga. Nutaikykite saulėtą dieną ir šiek tiek patrumpinkite vejos kilimą. Kitaip ilgesni išlindę kuokštai atrodys netvarkingai, nulinks, pradės irti, veltis, vėliau nupjauti tokią veją bus sudėtingiau. Per trumpai irgi nešienaukite, nes didesnė tikimybė, kad veja iššals.
Ir nenustebkite, jei veją paskutinį kartą pjausite lapkričio pabaigoje – kai kuriais metais paskutinis šienavimas vyksta net gruodį.
Vaismedžių sodo priežiūra
Dažnai manoma, kad vaismedžių kamienus reikia baltinti pavasarį, tačiau specialistai juokauja, kad pavasarį baltina tik dailininkai. Sodininkai, žinodami, kodėl šis darbas apskritai reikalingas, jį daro vėlų rudenį. Tad lapkritis – pats tas metas.
Jaunus medelius reikia baltinti tam, kad ankstyvą pavasarį, kai saulė jau pakilusi ir aštriai spigina, o įšalas dar neišėjęs, medžių žievė nenukentėtų nuo staigaus temperatūrų pokyčio. Nors lauko temperatūra yra itin žema, dieną saulė įkaitina kamienus, drėgmė pradeda garuoti, o naktį kamienai atvėsta staiga ir labai stipriai. Dėl tokio temperatūros pasikeitimo poveikio gali plyšti žievė. Balta spalva atspindi šviesą, todėl kamienai ne taip greitai įkaista. Tad jauniems medeliams pagrindinis baltinimo tikslas – padengti kamieną balta spalva.
Brandiems medžiams su stora žieve temperatūriniai pokyčiai jau nebepavojingi, tačiau po žievės atplaišomis gali žiemoti kenkėjai. Prieš pradedant darbus reikia su metaliniu šepečiu nugremžti žievės atplaišas ir jas išmesti kartu su joje pasislėpusiais kenkėjais. Baltinimui naudojami mišiniai turi dezinfekcinių savybių, kartais net specialių priedų. Po žievės sutvarkymo kamienai nudažomi su tais mišiniais, ir taip paruošiami žiemai.
Akivaizdu, kad jaunų ir brandžių medžių baltinimas vykdomas dėl skirtingų priežasčių. Tad jei svarstote, ar būtina šiuos darbus atlikti, sakyčiau, kad jauniems medeliams baltinimas tikrai padėtų, o brandiems medžiams nauda ne visada tokia akivaizdi. Tad jums spręsti – tik spręskite tai rudenį, o ne pavasarį.
Augalų sodinimas rudenį
Sėti ir sodinti lapkričio mėnesį? Tai visai ne mitas, tikrai galima tai daryti. Tik, žinoma, ne apie visus augalus kalbame.
Sodinti galima augalus, kurie neturi įsišaknyti iki žiemos. Pavyzdžiui, dabar puikius metas sodinti rožes plikomis šaknimis. Pasodinkite jas dabar – sutaupysite vieną sezoną. Pavasarį jos prabus jau naujoje vietoje, ir kaip niekur nieko pradės leisti toliau šaknis, auginti lapus ir krauti žiedus.
Jeigu sodinsite jas pavasarį, pirmuosius metus greičiausiai teks palaukti, kol susigaudys, kurioje vietoje atsidūrė, iš kur saulė šviečia, kas šešėlį meta. Be to, rožes reikia sodinti „miegančias“, o pavasarį tinkamas laikotarpis itin trumpas: reikia pataikyti, kad įšalas jau būtų išėjęs, o rožės dar nepradėjusios sprogti. Kartais tai tėra dvi tinkamos savaitės. Tad rudenį sodinti rožes gerokai palankesnis metas. Net gruodį, jei žemė dar negiliai įšalusi, galite kasti duobę, pripildyti ją komposto, dosniai sulieti, ir tokiuose geruose pataluose įtupdyti rožę žiemos miegui.
Panašus principas galioja ir kitiems augalams – labiausiai tiems, kurie ne iškasti plikomis šaknimis iš grunto, o buvo auginami vazonėlyje. Persodinant jų šaknys nepažeidžiamos, todėl juos tarsi perkeliate iš vienos „miego“ vietos į kitą. O pavasarį, pajutė atšilimą ir pirmus saulės spindulius, jie iš lėto gali prisitaikyti naujoje vietoje. Tačiau turėkite omenyje, kad ne visus augalus galima taip sodinti. Šilumamėgiai aualai, kilę iš šiltų kraštų ir „prabundantys“ vėlyvą pavasarį, kai šalnos jau seniai pasibaigusios, tokio vėlyvo persodinimo gali ir neištverti. Dėl visa ko paiskonsultuokite su augintojais ar medelynu, iš kurio perkate.
Sėjimas kitų metų derliui
Ar sėti daržoves galima tik pavasarį? Tai visuotinai priima tiesa, tačiau patyrę sodininkai žino, kad ir vėlyvą rudenį galite pasisėti. Skirtumas tik tas, kad derliaus lauksite ne šiais metais, o jau pavasarį.
Vėlyvą rudenį galite sėti ridikėlius, salotas, petražoles, morkas. Jei žiema bus palanki, kitais metais derliaus sulaukti dviem ar net trimis savaitėmis anksčiau, negu sėjant įprastai pavasarį.
Svarbiausia šį darbą daryti ne per anksti. Rudeninis ilgesnis atšilimas ir pakankamai drėgmės gali lemti, kad sėklos sudygs dar šiemet – tada atėjus šalčiams daigai žus, ir visas gudrus planas neišdegs. Todėl geriausia pasiruošti lysvę ir ramiai laukti šaltuko. Tada sausai pabersite sėklų, ant viršaus užbersite nerūgščios durpės, ir lauksite pavasario, kad galėtumėt džiaugtis pirmaisiais žalumynais ypač anksti.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų Geltonas karutis vadovė
