– Dažnai žmonės sienų dažymą laiko lengvu darbu. Jie taupo, nesamdo meistrų. Ar teisingas toks sprendimas?
R. V.: Lietuviai yra nagingi, todėl išties perdažyti sienas nėra neįmanoma misija. Specialiai tokiems yra sukurti produktai, pavyzdžiui, „Alpina“ dažų serija. Šie dažai itin lengvai padengia paviršių, greitai džiūsta, yra nekenksmingi dažytojų sveikatai (be lakiųjų organinių medžiagų, todėl nekenkia nei kvėpavimo takams, nei odai, jei netyčia užtykšta bedažant.) Žmonės patys gali pasirinkti norimą atspalvį ar atspalvių derinį ir džiaugtis nauju interjeru.
Internete galima rasti įvairių patarimų, kaip pasiruošti dažyti: kaip paruošti pagrindą, uždengti aplinkinius paviršius, kaip dažyti didesnį plotą, pasirinkti tinkamus įrankius, dažymo techniką ir kt.
R.V.: Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Skirtingi atliktų darbų kokybės reikalavimai ir jos suvokimas. Jeigu žmogus turi pakankamai įgūdžių arba gebėjimo įsiklausyti į patarimus bei mokytis – taip, jis gali sėkmingai persidažyti savo namų sienas. O jei dar ir naudos vieno gamintojo glaistą, gruntą bei dažus, tikrai neblogai pavyks. Žinoma, patyręs meistras dažniausiai darbą atliktų greičiau ir kokybiškiau. Bet geri meistrai turi daug užsakymų ir jų paslaugų paprastai gali tekti laukti gana ilgai, tad žmonės ir imasi dažymo darbų patys.
- Užsukus į vieną didžiausių statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių parduotuvę „Ermitažas“ nuo didžiulės dažų pasiūlos gali apsisukti galva. Kaip išsirinkti tinkamiausius? Kokie svarbiausi kriterijai?
R.B.: Reikia įsivertinti, ar nudažytų sienų paviršiai bus dažnai plaunami, pavyzdžiui, koridoriaus, virtuvės, gyvenamųjų kambarių. Šios patalpose visuomet daugiau judėjimo, vadinasi, sienų paviršiams tenka didesnis krūvis, ypač ties elektros lizdais, šviesos jungikliais, praėjimais. Tokioms patalpoms reikėtų rinktis 1–2 atsparumo šlapiam trynimui klasės vidaus dažus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dažų blizgesio laipsnį – luboms reikėtų rinktis matinius, šviesą sugeriančius dažus, sienoms – šilko matiškumo dažus. Aišku, vidaus dažai turi būti ekologiški, su kuo mažesniu lakiųjų organinių dalelių kiekiu. Tarkime, „Alpina Kids Room“ vaikų gyvenamajai aplinkai skirtuose dažuose iš viso nėra lakiųjų organinių junginių.
Patalpoms, kuriose tvyro drėgmė, reikėtų rinktis specialius dažus, kurie apsaugo nuo pelėsio. Tokie yra „Alpina Kitchen & Bath“, jie skirti būtent virtuvės ir vonios erdvėms, gerai plaunasi, apsaugo nuo pelėsio dauginimosi, tačiau vizualiai niekuo nesiskiria – juos irgi galima dažyti bet kokiu pasirinktu atspalviu.
Beje, pagrindo sienų paruošimas dažyti irgi labai svarbus. Prieš dažant reikia nuglaistyti visus paviršiaus nelygumus, išlyginti paviršių, vėliau gruntuoti. Gruntas yra labai svarbus kokybiškam dažymui, jis užtikrina dažų sukibimą su paviršiumi, leidžia tolygiau pasiskirstyti dažams, todėl taupyti šioje vietoje nederėtų. Darbo sėkmę garantuoja ir tinkami įrankiai.
R.V.: Dažus patarčiau rinktis pagal gamintojo patikimumą, asortimento gausą – glaistas, gruntas, dažai, lakai ir t.t. Taip pat nereikėtų pamiršti apie dažų nekenksmingumą (ekologiškumą) tiek dažymo metu, tiek vėliau gyvenant toje patalpoje ar naudojantis dažais nudažytu daiktu ar baldu. Renkantis dažus, laką ar aliejų reikia atsižvelgti į dažų funkcionalumą.
– Ką būtina perskaityti ant etikečių?
R.B.: Etiketes skaityti būtina. Ten surašytos instrukcijos, kaip paruošti pagrindą, kaip dažyti, po kiek laiko galima tepti kitą sluoksnį, džiūvimo laikas ir kt. Norint geriausio rezultato reikia laikytis gamintojo instrukcijų. Aišku, etiketėse yra aiškiai parašyta, kam skirti dažai, kokio blizgumo, kokios atsparumo šlapiam trynimui klasės. Svarbi informacija – dažų sąnaudos, tai leidžia apsiskaičiuoti reikiamą dažų kiekį. Sienas dažyti reikėtų dviem sluoksniais.
Rekomenduojama visą reikiamą dažų kiekį tonuoti vienu metu, naudojant vienos serijos dažus. Nors automatinės tonavimo mašinos yra labai tikslios ir gali atkurti identišką atspalvį, geriau iš karto nuspalvinti visą reikiamą dažų kiekį. Beje, išsirinkus norimą atspalvį reikia turėti galvoje, kad dideliame plote spalva atrodys intensyvesnė. Etiketėse būna nurodyta, kaip dažų likučiai turi būti utilizuojami. Ekologiški vandens pagrindo dažų likučiai sudžiūvę gali būti sutvarkomi kaip buitinės atliekos, jų nereikia vežti į specialius atliekų surinkimo punktus.
– Ką apie dažus sako jų kaina? Ar išties taip smarkiai jie gali skirtis kokybe kaip ir kaina?
R.B. – Dažų kaina susideda iš gamybos, logistikos, reklamos ir kitų sąnaudų ir priklauso nuo dažų platintojo bei statybinių medžiagų tinklo pardavimo taktikos. Rinkoje yra labai įvairios kokybės dažų. Kadangi dažome savo būstą, kuriame gyvename mes ir mūsų artimieji, reikėtų rinktis geresnius dažus, t.y. ekologiškus, nekenkiančius sveikatai, jais nudažyti paviršiai turi būti lengvai prižiūrimi. Jei dažote patys, svarbu, kad procesas būtų nesudėtingas. Geriausia rinktis rinkos ir laiko patikrintus dažus. Remontas yra vienas iš didesnį stresą žmonėms sukeliančių dalykų, todėl norisi, kad jo rezultatas džiugintų ir išliktų ilgam.
R.V.: Dažai, kaip ir daugelis prekių, – kuo kokybiškesni, tuo kaina aukštesnė. Juk už gerą, mūsų kasdieninį gyvenimą lengvesnį darančią buitinę techniką, saugų automobilį, sveikesnius (be kenksmingų priedų) maisto produktus ir ilgaamžius, patogius, stilingus drabužius parduotuvėje sumokame daugiau nei už vienadienius daiktus.
Bet sakyti, kad kokybiški ir ekologiški dažai yra brangūs, būtų klaida. Juk kokybiškais dažais nudažę, tarkim, sienas, jas galėsime lengvai prižiūrėti, toks paviršius bus ilgaamžis, o prireikus bus galima perdažyti – neprireiks didelių investicijų į specialius gruntus ir kitas priemones. O svarbiausia, kad tokiais dažais padengti paviršiai (lubos, sienos, baldai, grindys) nekenkia mums. Sveikata – brangiausias turtas.
