Savo tėvų 6 arų sodo sklype sostinės pakraštyje kasmet ji užaugina daugiau nei 200 pomidorų veislių. O šiuo metu įpusėjo rengti savo išbandytų pomidorų katalogą, kuriuo noriai dalijasi su bendraminčiais. Moteris neabejoja, kad visai netrukus sukurs ir savo pomidorų veislę.
„Jau pasiilgau tų džiunglių, į kurias niekaip neįsprausdavau savo užpakalio norėdama išravėti ar pamulčuoti savo „vaikus“. Pasiilgau to galėjimo rinktis vis kitokį, subtilesnį, saldesnį, miltingesnį, sultingesnį, mango ar tiesiog pomidoro skonio vaisių. Likučiai vasaros tyliai sirpsta dėžėje ir lyg vaitoja pagauti žiemos agonijos skausmo. Žieminukai dar kieti lyg teniso kamuoliukai. O mintys vis nuklysta į šių metų tobulą sezoną – pagaliau rinkausi ne pagal išvaizdą, bet pagal jų išskirtinį skonį“, – feisbuke rašo Rimantė.
Išties, paskaitęs jos auginamų pomidorų aprašymus, supranti, kad tai išskirtinio skonio daržovės, kurias valgant nereikia nei druskos, nei pipirų. Pomidorai, kurių skonį pamiršti vos jų paragavęs, dviejuose Rimantės šiltnamiuose ir lysvėse lauke neauga. Jai tiesiog neįdomu terliotis su tokiais.
Subtilų skonį ir pomėgį kolekcionuoti sako paveldėjusi iš senelio, auginusio įspūdingą tulpių ir kardelių kolekciją, ir močiutės, kuri net sovietiniais laikais, kai dauguma manė, kad pomidorų yra vos porą veislių, augino jų per keturiasdešimt. „Su snapeliu“, „raudoni pailgi“, „geltoni Marytės“ – savo augintiniams Rimantės močiutė pati galvodavo pavadinimus.
Po jos mirties Rimantė ilgai saugojo palikimą – medinę dėžutę su sėklomis, ir tik prieš porą metų nutarė atgaivinti kone 30 metų senumo sėklas.
„Kaip tik tada buvo kilusi lietuvybės banga. Pomidorininkai lyg pamišę ieškojo senovinių lietuviškų veislių. O aš prisiminiau, kad brangų paveldą turiu namuose“, –pasakojo mokytoja. Pavyko atgaivinti dvylika veislių, tačiau pomidorų skonis nuvylė išlavintą Rimantės gomurį.
Kurgi ne, tiek jų jau išragavusi! Sėklų moteris parsiveža iš visų kelionių, turi nemažai draugų kolekcininkų ir selekcininkų, išsibarsčiusių po visą pasaulį.
Nenuostabu, kad ir jos devynmetė dukra Minija jau penkerius metus savarankiškai užsiaugina vyšninių pomidorų savo mažyčiame šiltnamyje, kurį sukonstravo kartu su mama.
„Mūsų žemė sode naudojama pagal paskirtį nuo tos dienos, kai ji buvo gauta. Kiekvienas centimetras išnaudotas, ne taip kaip pas kitus – pasistato pilis, išbetonuoja kiemą, o vaidina didelius sodininkus“, – pasakoja moteris.
Savo valdas ji vadina tinginio daržu. Čia auga keli šilkmedžiai, obelys, slyvos, vynmedžiai, kelios auksuotųjų serbentų veislės, devynių veislių delikatesiniai šermukšniai, kurių uogos – slyvų džemo, bruknių, obuolių sūrio ar spanguolių skonio. Rimantės mama augina gėles, agurkus, moliūgus ir keletą bulvių kerų, kuriuos dėl vietos stokos sodina į maišus. Visas likęs sodo plotas skirtas pomidorams.
Ar pajėgia šeima sudoroti tokį derlių? Taip. Kiekvieną dieną jie geria pomidorų sultis, kurių užtenka visiems metams.
„Kai mama laukėsi manęs, išskyrus pomidorus, beveik nieko kito nevalgė. Ir mums su dukra nėra skanesnio patiekalo už pomidorus su kefyru ir svogūnų laiškais. Tobulesnių pusryčių nėra, net kalbant apie tai seilė tįsta“, – kvatoja pašnekovė.
Rimantės patarimai, kaip sulaukti gero derliaus
Moteris išskiria tris pagrindines taisykles, kurių paisyti privalo tie, kurie nori užsiauginti sveikų pomidorų.
Pirmiausia nereikia tikėti stebuklais. Visi pomidorai serga ir visiems reikia dėmesio. Be tinkamos priežiūros, netgi meilės derliumi jie nepradžiugins.
Kitas svarbus dalykas – kokybiški daigai.
Nuo jų kokybės daug priklauso. Tai kaip vaikas – kiek tu jam per pirmuosius gyvenimo metus duosi, toks jis ir užaugs. Jei daigus auginsi pavėsyje, turėsi išstypusius ateivius ir vos kelis pomidorus. Bręstančiam augaliukui būtina šviesa ir šiluma.
Vėliau daigą reikia tinkamai ir laiku pasodinti. Ir „nešerti“ viskuo, kuo tik sugalvoji,– trąšomis, įvairiais mielių, žolių raugais.
„Man tiesiog juokinga ir pikta, kai daržininkai sako, kad daržoves augina ekologiškai, jas laisto tik natūraliais raugais – dilgėlių, garšvų. Kas yra tie raugai? Tai ta pati trąša, tik kad ją pili nesveikais kiekiais. Aš raugą, vadinamą Kurdiumovo arbatėle(žolių, mielių, pelenų, karvės mėšlo ir vandens mišinį), naudoju vienintelį kartą – po savaitės, kai pasodinu pomidorus ir matau, jog jiems įsikabinti trūksta energijos. Daugiau jokių raugų! Nes nežinai, kiek ir ko ant augalų pili“, – patirtimi dalijasi Rimantė.
Kalcis, kalis ir magnis – šiuos papildus juk daugelis naudojame, o moteris jais tręšia pomidorus, todėl sau nebeperka, tiki, kad organizmui jų užtenka, kiek gauna su pomidorais.
Apskritai ji tręšia pomidorus ne todėl, kad reikia tai daryti, o todėl, kad mato, jog pomidorai prašosi pamaitinami. Rimantė jau seniai išmoko pomidorų kalbą. Pavyzdžiui, pernai juos liejo tik du kartus.
Labai svarbus ir tinkamas vėdinimas – šiltnamių durus ji atidaro po šalnos ir jų nebeuždaro iki pirmojo šalčio.
„Tiek ir tereikia žinoti, o visa kita priežiūra – baika“, – kalba Rimantė.
Besigrožėdama jais išskina pašakes, gal kiek ilgiau šiltnamyje užsibūna, kai reikia skinti lapus. Skabo Rimantė taip: kai susiformuoja kekė ir pomidoro dydis, ji palieka vieną lapą po keke ir vieną lapą pomidorui sirpti, visus kitus – pamažu, po vieną du nuskabo, iki prisirps pomidoras. Kai pradeda rausti pirmas, nuskina likusį lapą. Lieka tik kekė. Tą pati daro su kitomis kekėmis.
Vienas lapas po keke reikalingas kol susiformuoja veislei būdingas pomidoro dydis ir jie ima sirpti. Tada nupjaunamas, paliekant apie 1 cm kotelį. Tas pats daroma ir su aukštesniųjų kekių lapais.
20 Rimantės pačių mėgstamiausių pomidorų veislių:
'100 Pūdų',
'Medovy Spas',
'Wolford Wonder',
'Boy Boy – TM',
'Svart',
'Red Spot Yellow',
'Heart Of Compassion',
'Wessels Purple Pride',
'Aladino Lempa',
'Milda',
'Black Pyramid',
'Dr.Green',
'German Strawberry red and orange',
'Chiuxloma',
'Batania',
'Green tiger',
'Blue Green Zebra',
'Great White P20',
'Kardinolas Mazarini',
'Kiwi',
'Pink Siberian Tiger'.
Hibridai: 'Romantika', 'Sun Gold', 'Giuljetta'.
