Pastatėte naują šiltnamį, pasodinote pomidorus. Ir džiaugėtės ne tik pirmuoju derliumi, bet ir paskesniu – po metų. Bet paskui pomidorus ir kitus šiltnamio augalus užpuolė ligos. Kodėl?
Atrodo, sėklos buvo geros, tinkamai paruoštos, daigai išaugo stiprūs. Bet daugelis sodininkų nepaiso svarbiausio veiksmingos žemdirbystės principo – sėjomainos.
Tai reiškia, kad reikia gydyti šiltnamio žemę. Pomidorai kenčia ne tik dėl to, kad susikaupia ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Jie serga dėl autointoksikacijos.
Atidžiai pasidairykite po šiltnamį. Pirmiausia pažiūrėkite į jo žemę: atrodo puri, riebi, daug organinių medžiagų. Bet kone iki metro gylio siekia pomidorų šaknų liekanos.
Ir šiltnamio savininkas neretai tuo džiaugiasi – juk tai papildomos organinės medžiagos! Bet iš tikrųjų kiekvieno augalo šaknys išskiria į dirvožemį vienokių ar kitokių medžiagų.
Ir po dviejų pomidorų auginimo sezonų šių medžiagų susikaupia pernelyg daug, jos tampa našta augalui. Toks augalas, išoriškai atrodantis stiprus ir gražus, tampa lengvu ligų ir kenkėjų grobiu.
Augalas negauna pakankamo maitinimo, o naudingų makro- ir mikroelementų druskos skiedinys, kurį sugeria šaknys, turi toksinų.
Kad ir kaip šeimininkas rūpintųsi savo šiltnamiu, anksčiau ar vėliau ateina toks metais, kai dirvožemis persisotina toksinų.
Dėl to kai kurie specialistai teigia, kad polikarbonatinis šiltnamis su betono pamatu – netinkamas sprendimas. Medinio karkaso šiltnamis puikiai išsilaikio 10–12 metų. Paskui jį galima išardyti ir pernešti į naują vietą.
Pirmasis pavasario darbų šiltnamyje etapas
Sanitarinis šiltnamio tvarkymas būtinas, net jei jis buvo atliktas rudenį. Reikia kruopščiai praplauti konstrukcijas, visus permatomus paviršius – tiek iš vidinės, tiek iš išorinės pusės.
Sanitarinis tvarkymas reikalingas ne tik geresniam apšvietimui šiltnamyje užtikrinti. Juk tuomet nuplaunami faktiškai visų ligų sukėlėjai ir peržiemoję kenkėjai. Žinoma, tai reikia atlikti kokybiškai.
Plaunant šiltnamį visą dirvožemį būtina apdengti laikraščiais ar kartonu, kuriuos po to galima išmesti.
Ūkinio, sieros bei deguto ir žaliojo muilo skiedinys, kalcio soda – geriausi variantai. Skiedinys turi būti šiltas, reikia gausiai išmuilinti, o po valandos nuplauti stipria vandens srove.
Antrasis etapas – šiltnamio žemės paruošimas
Jei dirvožemis dar įšalęs, iki atitirpimo uždengiamas juoda plėvele. Šiaurinę šiltnamio vidinę sieną galima apdengti statybinės folijos lakštais ar balta medžiaga, kad geriau kauptųsi šiluma.
Atitirpusį dirvožemį iš pradžių reikia perkasti šakėmis, kruopščiai išrinkti visas šakneles. Net jei tai sideratinių augalų – žaliųjų trąšų – šaknys.
Trečiasis etapas – šiltnamio ir dirvožemio dezinfekavimas
Geriausias variantas tvarkant šiltnamį pavasarį – aprūkyti sieros dūmais. Bet šis metodas tinka tik mediniams šiltnamio karkasams. Metaliniams tai labai kenksminga, nes gali prasidėti korozija.
Visi šiltnamio vėdinimo langeliai ir durys turi būti uždaryti.
Dirvožemiui neutralizuoti naudojamos specialios priemonės. Jas naudojant būtina griežtai laikytis instrukcijos.
Pabaigus sanitarinį šiltnamio tvarkymą ir aprūkymą sieros dūmais šiltą dieną reikia paruošti tankią lysvių dydžio juodą plėvelę. Kibiruose pašildyti vandenį – faktiškai iki tol, kol užvirs.
Šiuo vandeniu palaisčius lysvę ant jos greitai užtraukti plėvelę. Ir taip kiekvieną šiltnamio lysvę.
Uždaryti šiltnamio duris ir vėdinimo langelius ir palaikyti dvi paras.
Po to plėvelę nuimti, į dirvožemį įterpti puvenų, pelenų. 1 kv. m dirvožemio reikia 1 kibiro puvenų, 1 stiklinės pelenų. Giliai įterpti į žemę šakėmis.
Kai šiltnamyje galima palaikyti ne žemesnę nei plius 16 laipsnių temperatūrą, laistoma fitosporino skiediniu. 1 valgomasis šaukštas skysto preparato 10 l šilto vandens – 2 kv. m dirvožemio.
Po to reikia uždengti pernykščiu šienu ar bent jau tankia neaustine medžiaga.
Šiltnamio dirvožemis iki daigų auginimo negali būti atviras – turi būti po šienu ar plėvele, ar užsėtas salotomis, špinatais, ar sėjamosiomis gražgarstėmis.
Šiltnamio galuose reikia pastatyti 10–15 l talpos statinaites, iki ketvirtadalio pripildytas šviežio karvių mėšlo ar paukščių išmatų.
Dar reikėtų pridėti pirmųjų piktžolių (ypač dilgėlių), šieno pakritų, bent stiklinę parūgusios uogienės, sausos mielinės duonos trupinių. Ir visa tai užpilti vandeniu.
Prasidėjus fermentacijai šiltnamis prisipildo angliarūgštės ir gaminasi vertingiausia trąša jo gruntui.
Likus savaitei ar dviem iki daigų sodinimo gruntą reikia gausiai palaistyti šios trąšos skiediniu santykiu 1 l skiedinio – 8 l vandens.
Maždaug savaitė iki daigų sodinimo reikia sandariai uždaryti visus šiltnamio vėdinimo langelius ir duris, vidury pastatyti mangalą su rūkstančiomis anglimis ir ant jų užberti 100–150 g bitkrėslių žiedelių.
Po skubiai palikti šiltnamį, kad visi šie nuodai atitektų prabudusiems kenkėjams.
