Ant viryklės pamirštas puodas. Cigaretė, nukritusi ant patalynės. Romantiškos žvakės liepsnelė, lyžtelėjusi užuolaidą. Iš pakuros iškritusi malka. Neišvalyta krosnis ir ortakiai. Neišjungti seni, didelės galios elektriniai šildytuvai.
Tai – vienos dažniausių gaisrų priežasčių. Galbūt ugnies siautulio būtų išvengta, jei žmonės laiku išgirstų kaukiantį dūmų detektoriaus signalą.
Teks keisti įpročius
Šiuo metu tik 16 proc. Lietuvos gyventojų turi apie gaisro pavojų įspėjančią įrangą. Tačiau ją netrukus reikės įsirengti visiems.
Buvo kalbų, kad įsigaliojus naujoms priešgaisrinės saugos taisyklėms pareigūnai pradės didelio masto tikrinimą, o žmonės bus apdalyti baudomis. Pirminė bauda už tai, kad neįrengtas detektorius, sieks 5 eurus.
Tačiau negi ugniagesiai vaikščios po daugiabučius ir rašys baudos kvitus?
„Tikrai nerengsime baudžiamųjų reidų. Nebent bus pranešimų, kad kas nors elgiasi nesaugiai“, – sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.
Ką teks daryti įpratusiems rūkyti savo būste? Anot specialisto, reikės atsisakyti tokio įpročio, nes signalas tikrai įkyrės.
„Apskritai dūmų detektoriaus ir negalima, ir neįmanoma išjungti. Jis turi nuolat veikti.
Aišku, tikrai bus žmonių, kurie nepirks jokių detektorių ir toliau elgsis taip, kaip yra įpratę, – rūkys gulėdami lovose“, – neslėpė A.Gudžiauskas.
Bute – bent vienas aparatas
Bute arba vienaukščiame gyvenamajame name iš esmės pakanka vieno autonominio dūmų detektoriaus.
Geriausia pakabinti jį ant lubų bendroje erdvėje, pavyzdžiui, koridoriuje, ir dar kuo arčiau miegamųjų kambarių.
Tuomet plintantys dūmai sužadintų prietaiso jutiklius ir signalas pažadintų žmones, kol kelias jiems išbėgti lauk dar nebūtų užtvertas ugnies.
„Apsauga būtų dar didesnė, jei atskiri detektoriai būtų sukabinti ir patalpose, kur žmonės miega. Mūsų patirtis liudija, kad dažniausiai gaisro židiniai susidaro miegamuosiuose. Daugiausia žmonių žūsta ugnyje, įsiplieskusioje lovoje nuo cigaretės“, – paaiškino A.Gudžiauskas.
Pirkėjai jau sukruto
Buitinės įrangos pardavėjai pastebėjo, kad nuo šių metų smarkiai pakilo dūmų jutiklių paklausa. O jų kainos siekia nuo keleto iki kelių šimtų eurų.
Pigu.lt komunikacijos projektų vadovė Indrė Beganskaitė sakė, kad susidomėjimas šiais gaminiais išaugo iškart, kai tik vasarį buvo paskelbti nauji priešgaisrinės saugos reikalavimai.
„Vidutiniškai vienam dūmų jutikliui išleidžiama apie 10 eurų. Bet perkami jie ne po vieną, o iškart po kelis – skirtingoms namų patalpoms“, – sakė I.Beganskaitė.
Šiuo metu pigu.lt kiekvieno jutiklio aprašymus ženklina ir nuolaidos, siekiančios iki 37 proc., o kai kuriems – ir dar daugiau.
Mažiausia kaina, kurią reikia sumokėti atmetus nuolaidas, – apie 5 eurus. Bet tokiais atvejais derėtų atkreipti dėmesį ir į įrašą, kad užsakymams, kurių vertė nesiekia 9,99 euro, taikomas 2,49 euro administravimo mokestis.
Elektroninėje parduotuvėje senukai.lt dūmų jutiklių gausos nėra – siūloma keletas modelių, kurių kaina sukasi apie 5–7 eurus.
„Pirkėjų antplūdis mūsų per daug nenustebino. Tačiau nerimą kelia tai, kad jie labai prastai informuoti. Klientai dažniausiai bando išsiaiškinti, kokio detektoriaus jiems reikia, teiraujasi, kuo skiriasi įvairūs modeliai, kaip ir kur juos reikia įrenginėti.
Dažnas nusistebi, kad viskas yra kur kas pigiau ir paprasčiau, nei tikėjosi“, – pasakojo prekybos tinklo „Technorama“ atstovas Audrius Jučinskas.
Pasak A.Jučinsko, detektoriai tvirtinami prie lubų. Ir skylių jose gręžioti taip pat nereikės, nes prietaisą prie lubų galima prilipinti dvipuse lipniąja juosta.
Detektoriai yra maitinami įprastais elementais arba įkraunamomis ličio jonų baterijomis. Pigesni be papildomos priežiūros veikia keliolika mėnesių, brangesni – iki 10 metų.
Naujovės laukia eilės
Anot inžinieriaus Dariaus Znamerovskio, išmanieji dūmų detektoriai į rinką dar vangokai skinasi kelią.
„Tokie prietaisai yra susiejami su daiktų internetu.
Kad detektorius suveikė, informacija siunčiama arba SMS žinute į išmanųjį telefoną, arba elektroniniu paštu – pavojaus signalas tiesiog yra perduodamas į kitas išmaniąsias sistemas.
Jei gyventojų nėra namuose, o patalpos stebimos vaizdo kameromis, prie sistemos prisijungęs šeimininkas arba saugos tarnybos gali matyti, kas įvyko būste, į ką sureagavo jutiklis“, – aiškino D.Znamerovskis.
Tokių sistemų pirkėjų nėra gausu. Nekilnojamojo turto plėtotojai paprastai neišlaidauja – įrengia tai, kas gana pigu ir patikima.
Dažniau jų įsigyja individualių namų statytojai, jei tik tam turi lėšų, nes išmaniųjų dūmų detektorių kainos sukasi apie 50–200 eurų.
Dūmų jutikliai būna dviejų tipų
Nors visi dūmų detektoriai atlieka tą pačią funkciją, jų viduje montuojami skirtingi jutikliai – optiniai ir joniniai.
Joniniai jutikliai turi elektrodus, kuriais keliauja neigiamą krūvį turintys jonai. Dūmai trukdo jiems laisvai judėti, jutiklis fiksuoja jonų srauto sulėtėjimą ar visišką pertrūkį. Joniniai jutikliai – patys tiksliausi, o jų jautrumą galima reguliuoti. Tokie montuojami brangiausiuose dūmų detektoriuose.
Optinius jutiklius naudoja dauguma dūmų detektorių gamintojų. Juos sudaro du elementai – ultravioletinius arba infraraudonuosius spindulius skleidžiantis daviklis bei šviesos srautą fiksuojantis jutiklis.
Detektoriaus signalizacija pradeda veikti tada, kai tarp šių elementų patekę dūmai ima užstoti šviesą ir sumažina spindulių pralaidumą.
