Kopūstai
„Rauginimui geriausiai tinka vėlyvieji kopūstai. Be abejonės, galima būtų raugti ir ankstyvesnius kopūstus, tačiau jų skonis bei konsistencija būtų kitokie, jie nebūtų tokie traškūs,“- sako Ingė Auželienė, modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė.
Ant sėklų pakuotės paprastai būna parašyta, kokio ankstyvumo veislė – kopūstai būna ankstyvi, vidutinio ankstyvumo, vėlyvieji. Pastarieji yra tinkamiausi ir sandėliuoti žiemą, ir rauginti, kadangi jų galvos būna gana kietos. Tuo tarpu greitam naudojimui, pavyzdžiui salotoms, žymiai labiau tinka ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo veislės.
Balandžio pabaigoje jau galime sėti kopūstus vėlyvajam derliui. Kadangi sėklos yra pakankamai stambios, paprasčiausia naudoti daigyklas, sėjant po vieną sėklą į kiekvieną narelį. Kai daigai paauga ir išskleidžia pirmus tikruosius lapelius, juos tuomet galima persodinti į dirvą, įterpiant kiek giliau, nei jie augo daigykloje.
Kopūstai mėgsta gana trąšią, humusingą dirvą, todėl reikia nepagailėti komposto ar kitų organinių trąšų. Mėgsta mulčiavimą, o kadangi daržovė nėra smulki, tam tikslui puikiai tinka šienas ar šiaudai. Kopūstai itin mėgsta drėgmę – sausoje dirvoje jie augins smulkias gūželes, arba jų išvis nesuks, tad reikia pasirūpinti, kad vandens netrūktų.
Tiek daigai, tiek ir suaugę kopūstai lengvai pakelia šalnas. Tad auginant ankstyvąsias veisles, daigus į dirvą galima išsodinti gana anksti, jiems nekenks netgi nedidelės kelių laipsnių šalnos. Tuo tarpu vėlyvąsias veisles rudenį galima labai ilgai išlaikyti dirvoje, neskubant jų greitai nuimti. Tokiu būdu sutrumpės šių daržovių sandėliavimo laikas, nes visgi kopūstai geriausiai laikosi lauke, o ne sandėlyje.
Reziumuojame – vėlyvosios kopūstų veislės labiau tinka rauginimui. Jų galvos būna kietesnės, o rauginti kopūstai – traškesni.
Burokėliai
Lengvam parauginimui bei greitam vartojimui tinka bet kurie burokėliai. „Labai skanūs būna lengvai raugti mažyčiai, nepilnai subrendę burokėliai. Tokius reikia suvartoti iš karto – truputį parauginame ir valgome. Galima rauginti ir burokėlių lapus, kol jie dar jauni,“ – sako Ingė Auželienė.
O štai žiemai rauginami burokėliai turi būti normalaus dydžio, ir geriau vėlyvesnės veislės, kuri būtų skirta būtent laikymui. Jie geriau laikosi tiek neapdoroti sandėlyje ar rūsyje, tiek ir rauginti.
Nevaržykite savęs, jeigu nesate kažkoks pramoninis ūkis ir neplanuojate auginti burokėlių tonomis – eksperimentuokite! Yra veislių, auginamų dėl gausios lapijos. O yra tokių, kurios stebina savo šakniastiebių dekoratyvumu – jie būna spalvingi, šviesiau ar tamsiau raudoni, o kartais netgi ir dryžuoti. Įvairios spalvos – šventė jūsų lėkštėje.
Išsirinkus veisles, laikas sėti. Burokėlius galima sėti gegužės pradžioje, kai įšyla dirva – be jokių daiginimų ant palangių.
Burokėlių derlių imame priklausomai nuo veislės charakteristikos (kas buvo parašyta ant pakuotės) arba nuo to, kodėl rinkomės vieną ar kitą veislę. Jaunus burokėlius greitam vartojimui galima imti jau birželio ar liepos mėnesį. O štai laikymui skirtus burokėlius stengiamės nuimti rudenį. Būtent šie geriau tinka ir rauginimui.
Agurkai
Pasak I. Auželienės, rauginimui agurkus galima užsiauginti ir šiltnamyje, ir tiesiog lauke po atviru dangumi. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į rekomenduojamus perdirbimo būdus – jie paprastai būna nurodyti ant sėklų pakuotės. Neretai viena agurkų veislė tinka tik marinavimui, kita – ir marinavimui, ir rauginimui, o štai tre
ia – tik rauginimui, o marinavimui visiškai netinka. Tai reiškia, kad jeigu rauginsime netinkamos veislės agurkus, jie bus ne standūs ir traškūs, o minkšti, patižę, su oro ertmėmis. Tikrai ne tai, ko norėjome.
Agurkų, tinkamų rauginimui, veislių pasirinkimas tikrai nemažas, I.Auželienė pati išbandžiusi ir galėtų rekomenduoti ‚Mirabelle H‘. Tačiau tai toli gražu ne vienintelė tinkanti veislė. Tikrai rasite bet kurios parduotuvės sėklų skyriuje kitų variantų (tiek lietuviškų, tiek užsienietiškų), tik atidžiai skaitykite pakuotę.
Svarbu pasakyti: greitam paraugimui vasaros metu tiks bet kuri agurkų veislė – tiesiog truputį parūgsta, ir jau skanaujame. Tačiau jei norime užsiraugti žiemai, galioja atidaus veislių pasirinkimo taisyklė.
Taigi išsirinkome, laikas sėti. Paprastai agurkai sėjami nuo balandžio vidurio, priklausomai nuo to, ar sodinsite šiltnamyje, ar lauke. Per anksti sėti neverta, kad daigai neperaugtų – agurkai dygsta labai greitai. Galima sėti tiesiai į dirvą, ir jei sąlygos bus palankios, šie gali netgi aplenkti ir būti stipresni nei agurkai, sodinti daigais. Tad jei turime mažai vietos ant palangės, galima labai neskubėti ir sėti juos tiesiai į dirvą.
Netradicinės daržovės rauginimui: kokios dar tinka?
Lietuviai žiemą labai vertina raugintus kopūstus. Na, o Rytuose ne mažiau vertinamas „kimchi“ – tai rauginti Pekino kopūstai, dažniausiai su aštriais prieskoniais. Mes taip pat galėtume pabandyti rauginti šią gana populiarią daržovę.
Tinka ir įprastos morkos, rauginamos supjausčius nedideliais gabalėliais, sako Ingė Auželienė.
Pabandykite rauginti patisonus, cukinijas.
Rudenį liko daug žalių, nesunokusių pomidorų? Neverta jų išmesti, juos irgi galima rauginti.
Ir, be abejonės, paprikos taip pat puikiai tiks tokiam konservavimo būdui.
Tad pasiduokime šiai ne tokiai jau naujai madai – rauginimui, o tinkamai išsirinkę daržovių veisles bei sėjos laiką, žiemą džiaugsimės vitaminų užtaisu.
Daugiau gražaus kiemo idėjų tinklaraštyje „www.geltonaskarutis.lt“
