Pilnai apvaisinta ir kokybiška pirmų metų bičių motinėlė deda net 2 tūkst. kiaušinių per dieną. Tikras bitininkas žino, kad motinėles, jei jų nenuvertė nuo sosto pačios bitės, reikia keisti kas metus, nes palikta antriems metams motinėlė dės jau mažiau, maždaug po 1800 arba 1600, kiaušinėlių per dieną. Tikriausiai kyla klausimas, o kaip gi iš to viso bičių spiečiaus atskirti, kuri yra motinėlė? Bitininkas sako, kad dažniausiai motinėlė būna didesnė už kitas bites, turi ilgesnę uodegą ir visada būna lizde. Profesionalūs bitininkai tam, kad žinotų kiek motinėlei metų – jas sužymi skirtingų spalvų dažais ant nugarėlės.
M.Bridžius sako, kad bitininkystė – tema neišsemiama, kalbėti ir mokytis galima daug, bet jeigu bitininkystės darbai jūsų negąsdina, bitės geluonis jums nebaisus, galite imtis bitininkystės.
Avilys. Pirmasis daiktas reikalingas bet kuriam bitininkui yra avilys. Aviliai skirstomi į daugiaaukščius ir dadano tipo. Daugiaaukštis avilys – korpusinis, jis gali turėti vieną, du, trys, keturis ir daugiau aukštų. Pavyzdžiui, iš trijų korpusų gali būti sudarytas bičių lizdas, o ketvirtasis meduvinis – skirtas medui. Tokie aviliai dar kitaip vadinami bedugniais, iš apačios turintys tik tinklelį. Daugiaaukščio tipo aviliai labai artimi drevės principui – bitės įsispiečia, puikiausiai peržiemoja ir vėl toliau gyvena. Daugiaaukščio, korpusinio tipo aviliai gali augti, t.y. turėti tiek aukštų, kiek bitėms reikia vietos. Taip pat šie aviliai geri tuo, kad galima juos išvežti į laukus. Tačiau bitininkas sako, kad pradedančiajam bitininkui geriausiai tinka dadano tipo aviliai, kurie stovi stacionariai, yra patogūs ir mažiau kelia bitininkui problemų.
Vieta aviliui. Įsigijus avilį stenkitės jį statyti saulėtoje vietoje. Nors yra nuomonių, kad labai gerai avilį laikyti pavėsyje, atminkite, kad bitėms reikia šilumos. Bitininkas sako, kad ypatingai nuo pavasario avilys turi stovėti ant saulės, o avilio laka turi būti nukreipta į rytus arba pietryčius, kad saulei kylant avilys pradėtų šilti ir bitės pradėtų dirbti. Jei bitės negaus šilumos, jos tiesiog tinginiaus arba paliks jūsų avilį.
Rėmeliai. Pradėti bitininkauti neužtenka vien tik avilio, reikalingi yra ir vadinamieji rėmeliai. Bitininkystės muziejaus bitininkas pabrėžia, kad pagrindinė rėmelio dalis – vaškuolė būtinai turi būti iš vaško. Nors šiais laikais rėmelių yra pirkti visokių, bet vaškas yra vaškas. Rėmelio vielutės turi būti tvarkingos, kad korys neišsikraipytų. Bitininkas rekomenduoja tarp rėmelių laikytis nuo 6 iki 9 mm atstumo, tam kad bitės galėtų dirbti ir laisvai judėti. Rekomenduojama rinktis kuo šviesesnio vaško rėmelius, jokiais būdais ne juodus. Taip išvengsite ligų, kuriomis, deja, bitės taip pat suserga.
Spiečius. Kokia bitininkystė be bičių spiečiaus? M. Bridžius sako, kad spiečių galima nusipirkti arba pasigauti. Pavyzdžiui, pamatėte spiečių kabantį ant šakos. Paimkite dėžę arba spietinę, sukratykite ir viskas. Svarbiausia tame spiečiuje yra motinėlė. Jei motinėlė į jūsų spietinę neįkris – bitės pabėgs, tačiau jei motinėlę pagausite, būkite ramūs, bitės niekur neišskris. Pagautas bites, bitininkas rekomenduoja, uždengti ir palaikyti iki ryto rūsyje. Tuomet jas nuneškite į savo avilį ir suleiskite – jei su rėmeliais jos – tai su rėmeliais, jei be – sudėkite ir uždarykite.
Bitės. Bitininkystės muziejaus bitininkas sako, kad bitininkauti galima su visomis bitėmis, tačiau jei norite turėti mažiau aršias, negeliančias ir nespėtlias bites, rinkitės „Bachfast“ veislės. Taip pat ramios, anksčiau už kitas bites pradedančios auginti perus ir turinčios stiprias šeimas yra „Karnikos“ bitės. Mažiau sirgti linkusios yra „Krajinos“ bitės, tačiau jos labiau nei kitos veislės linkusios spiestis. M.Bridžius vardina ir kitas bičių veisles vertas dėmesio: „Kaukazo“, „Italijos“, „Indijos“, tačiau pabrėžia, kad viskas priklauso nuo bičių motinos ir nuo medunešio, tad galite auginti ir mišrias bites, jei motinėlė bus kokybiška, o medunešis geras – medaus turėsite.
Bičių priežiūra. Bitės, kaip ir visi gyvi organizmai, reikalauja priežiūros. Bitininkas turi pasirūpinti, kad jos visada turėtų maisto šoniniuose avilio rėmuose. O maistas bitėms paprastas: žiemą – sirupas, vasarą – medus. Taip pat bitėms reikalingas šildymas. Jau vasario pabaigoje ar vasario mėnesio viduryje būtinai apšildykite bičių avilį. Nepagailėkite šiltų užklotų, pledų, net ir savo kailinius galite paskolinti, kad joms būtų šilta ir pradėtų busti iš žiemos miego. Bet svarbiausia užtikrinkite, kad bitės turėtų darbo – laiku įdėkite naujus rėmelius, praplėskite avilį.
Pradedančio bitininko avilyje, na maždaug ant 8-10 rėmelių, bitės intensyviai dirbs – vienuose rėmeliuose bus sukrauti perai, kituose – šoniniuose maistas bitėms, o likusiose plokštelėse – kraunamas medus. Ar žinojote, kad viena bitė atneša vieną lašą medaus? Neįtikėtina tiesa? Tad bičių avilyje tikrai reikia turėti nemažai. Bitininkas sako, kad kai bitės prineša medaus jos jį uždengia, užakiuoja. Tik užaliuotas medus tinkamas naudojimui. Bet nutinka taip, kad ištrauki korį, o iš jo pradeda lašėti. Ir laša ne medus, o nektaras. M.Bridžius sako, kad nektaras yra nesubrendęs, neįgavęs fermento medus ir jei tokį medų suksi, jis surūgs.
Bitininkauti gali visi, tačiau per vienerius, dvejus ar net trejus metus niekas neišmokstama. Reikia stovėti, žiūrėti, bendrauti su kitais bitininkais, kad bitininkystė būtų sėkminga, sako laidos „Skinsiu raudoną rožę“ herojus.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 8.45 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
