Dėl neįtikėtinai karšto pavasario ir dar karštesnės vasaros šiais metais ne tik braškės sunoko žymiai anksčiau, bet ir trešnės užderėjo joms nebūdingu laiku. Laidoje „Skinsiu raudoną rožę“ kalbintas LAMMC Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Juozas Lanauskas sako, kad šiais metais visos trešnės sunoko 2-3 savaitėmis anksčiau, tad ir priežiūros darbus joms nuderėjus reikėtų atlikti kuo skubiau.
Taigi, pasak Juozo Lanausko, visų pirma reikėtų pasirūpinti, kad augalai išliktų sveiki, pasiruoštų gerai žiemoti. Iš karto po derliaus nuskynimo reikėtų nupurkšti fungicidais vaismedžio lapus nuo ligų. Pavojingiausia liga trešnėms – kokomikozė, kuri pasireiškia vis gausėjančiomis dėmelėmis ant lapų nuo kurių vaismedžio lapai pradeda kristi. Jei ši liga stipriai pažeis jūsų vaismedį, jis gali likti visiškai be lapų, kurie jam gyvybiškai svarbūs dėl maitinimo funkcijos.
Tokią karštą vasarą kaip ši reikia saugoti trešnių vaismedžius nuo amarų. Kadangi, pasak specialisto, sodininkams mėgėjams yra labai nedaug leistinų augalų apsaugos priemonių, tad amarams atbaidyti galima naudoti skystą kalio muilą, kuriuo reikia nupurkšti abi augalo lapų puses. Purškimus skystu kalio muilu reikėtų pakartoti kelis kartus – nupurškiate, po savaitės vėl nupurškite, dar po savaitės nupurškite paskutinį kartą. Ypač nuo ligų ir kenkėjų reikėtų nupurkšti jaunus medelius, nes jauną medelį tiek užklupusi liga, tiek kenkėjai gali net visiškai pražudyti.
Po derliaus nuėmimo trešnes reikėtų nugenėti. Laidos „Skinsiu raudoną rožę“ kalbintas specialistas sako, kad jeigu vaismedis auga stipriau, jo vainikas tankesnis, tai būtinai reikia pašalinti šakas, kurios vieną kitą stelbia, persipina, gula viena ant kitos arba auga į vainiko vidų.
Pagrindinis trešnių vaismedžių genėjimo tikslas yra įleisti į vainiką kuo daugiau saulės, kad formuotųsi žiediniai pumpurai ir derlius kitais metais būtų gausesnis. J. Lanauskas pataria pašalinti vainiko apačioje labai žemai augančias ir liečiančias žemę šakas. Trešnėms, kaip ir visiems kaulavaisiams, tinkamiausia forma yra verpstė, kuomet daugiausiai šalinamos statmenai augančios šakos ir paliekamos kuo horizontalesnės.
Specialistas sako, kad šalinant šakas reikėtų palikti nedidelį stuobrelį dėl fitosanitarinių sumetimų. Taisyklingai apgenėtos trešnės šoninės šakos turėtų būti žemesnės už viršūnę.
Geriausiai trešnes, net ir vėlyvasiąs jų veisles, nugenėti reikėtų iki liepos pabaigos – rugpjūčio pradžios. Rudenį, jau nukritus vaismedžio lapams, genėti nepatartina, nes prieš žiemą nereikėtų pridaryti žaizdų, kurios neturės laiko tinkamai užgyti.
J. Lanauskas pabrėžia, kad jei savo sode pavasarį pasisodinote jaunus vaismedžius, juos genėti reikia iš karto po pasodinimo. Žinoma, jauno vaismedžio pagrindinis genėjimo tikslas yra neišretinti šakas, bet pradėti formuoti vaismedį, suteikti jam tam tikrą formą.
Rudens pabaigoje, žiemos pradžioje, patartina nusibalinti trešnių vaismedžių kamienus ir liemens apačią. J. Lanauskas pataria atkreipti dėmesį į orų prognozes. Balinti reikėtų kai baigiasi lietūs ir pradeda šalti. Vaismedžius balinti rekomenduojama dėl temperatūrų svyravimų, ypač pavasarį, pažeidimų vaismedžių kamienams, kad šie mažiau kaistų ir netrūkinėtų.
Balinti tinka kalkių pagrindu pagamintos balinimo medžiagos, kuriose gali būti įdėta molio ar kokio krakmolo pagerinančių prilipimą prie kamieno.
Tiems, kas augina trešnes mažiau derlingame dirvožemyje, rudenį reikėtų vaismedžius pasitręšti kalio trąšomis. Naudoti, Juozas Lanauskas rekomenduoja, bechlores kalio trąšas, pavyzdžiui, kalio sulfatą. Tačiau, jei esate kompleksinių trąšų gerbėjas, trešnes tręškite tokiomis kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje nebūtų chloro ir būtų kuo mažesnis azoto kiekis.
Tinkamai pasirinkus trešnių veisles ir jas kaip reikiant prižiūrint, trešnių kitais metais galite turėti nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Tiesa, jei tik oro temperatūra nebus tokia aukšta kaip šiais metais.
Trešnių sode, Babtuose, J. Lanauskas augina, prižiūri ir stebi įvairaus vėlyvumo trešnių veisles, tad ir sodininkams mėgėjams, specialistas rekomenduoja pasisodinti ne vieną, o keletą skirtingo vėlyvumo trešnių vaismedžius, tokius kaip:
'Rivan' – labai ankstyva švediška trešnių veislė, kurios vaisiai sunoksta birželio mėnesio pradžioje, nors šiais metais gegužės pabaigoj uogos jau buvo nuskintos. Šios veislės vaisiai nestambūs, raudona odele ir minkštimu.
'Mindaugė' – vidutinio ankstyvumo lietuviška trešnių veislė, kurios vaisiai stambūs, gero saldaus skonio, gražūs, tamsiai raudonos odelės, rausvo su balkšvomis gyslelėmis minkštimu. Šios veislės vaismedžiai atsparūs ligoms, gerai ištveria šaltas žiemas, dera penktaisiais augimo sode metais.
'Regina' – vėlyva trešnių veislė, kurios vaisiai paprastai sunoksta apie liepos mėn. vidurį. Šios veislės vaisiai neblogo skonio, tamsiai raudonos spalvos, labai stambūs. Vaismedžiai pakankamai atsparūs ligoms, tačiau šaltą žiemą gali pašalti. Šios veislės vaismedžius sodinti reikėtų šiltesnio mikroklimato, apsaugotoje nuo vėjų, vietoje.
'Irema' – dar vėlyvesnė trešnių veislė už Reginą, kurios vaisiai sunoksta liepos antroje pusėje. Vaisiai labai gražūs, širdiškos formos, tamsiai raudonos spalvos, blizgūs, puikaus skonio ir labai stambūs. Šios veislės vaismedžiai yra gana ištvermingi žiemą, atsparūs ligoms. Derėti pradeda 4-5-aisiais augimo sode metais.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 8.45 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
