Mat žiemoti kolorado vabalai lieka dirvožemyje, o pavasarį išlindę į paviršių masiškai dauginasi. Pavasariniai kolorado vabalai itin vislūs, todėl visos bulves apeina šių kenkėjų lervomis.
Taip LRT televizijai kalbėjo gamtininkas, Vaikų neformaliojo švietimo centro gamtos skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.
Visiems puikiai pažįstamas vabalas kilęs iš Meksikos, iš ten atkeliavęs į JAV Kolorado valstiją, o iš pastarosios – į Europą. Į mūsų žemyną šie kenkėjai atvyko jau 1877-aisiais, į Lietuvą – 1956–1957 metais, o per Europą keliavo į rytinę pusę.
„Buvo manoma, kad kolorado vabalai – neblogas ginklas, kuris galėtų sunaikinti antrąją žmonių duoną – bulves. Kolorado vabalai sieti su propaganda, priešo įvaizdžiu, nes manyta, kad JAV savo kovoje galėjo panaudoti ir kolorado vabalus“, – supažindino gamtininkas.
Pasak jo, tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo spausdinami ir mokyklose kabinami plakatai, kuriuose raginta sustabdyti kolorado vabalus – atvykėlius iš Amerikos.
„Tačiau šis vabalas turi tik sąlyginį ryšį su JAV Kolorado valstija, nes yra kilęs iš Meksikos. Visgi dar Pirmojo pasaulinio karo metais kariai rinkdavo kolorado vabalų lervas: per kelias savaites jų surinko kelis šimtus tūkstančių“, – pasakojo A.Kulbis.
Kadangi kolorado vabalai darė didžiulę žalą, Europa uždraudė iš JAV įvežti bulves. Tačiau tai nepadėjo – po metų kitų Roterdamo uoste Nyderlanduose pastebėti kolorado vabalai.
Lietuvoje siūlyta radus kenkėją nedelsiant jį atiduoti agronomui arba mokytojui – kaimo šviesuoliams, kurie žinos, ką toliau daryti. Už surinktus kolorado vabalus netgi skirdavo pinigines premijas. Pasitaikydavo, kad žmonės ir persistengdavo – gerai nežinodami, kaip atrodo kenkėjai, pririnkdavo boružių.
