Pikta: lietuviai baldų kainą nustatinėja iš kavos tirščių

Ar kada pagalvojote, kas nulemia vienų ar kitų produktų kainą? Kas diktuoja kainų pokyčius ir kaip susiformuoja rinkos kaina? Greičiausiai atsakytumėte, jog galutinė kaina priklauso nuo gaminimo sąnaudų, standartinės maržos, tikslių skaičiavimų ir panašių produktų kainos. Tačiau Mykolo Romerio universiteto mokslininkų komanda, tirdama baldų gamybos pramonės problemas nustatė, kad individualizuotos baldų gamybos užsakymo atvejais, kuomet baldo pagaminimas reikalauja individualaus vertinimo ir unikalių sprendimų, šie veiksniai yra sunkiai įvertinami, o kaina dažnai yra tiesiog nuspėjama.

 Baldų kainai įtakos gali turėti baldo dydis, gabaritai.
 Baldų kainai įtakos gali turėti baldo dydis, gabaritai.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 21, 2018, 4:52 PM, atnaujinta Aug 22, 2018, 11:27 AM

„Įsivaizduokite, kad į baldų gamintojų kompanijos elektroninio pašto dėžutę atkeliauja užklausa pagaminti parduotuvės vitrinos baldus garsiam drabužių prekės ženklui. Prie laiško pridėtas dizaino brėžinys, su įvairiais konstrukciniais elementais, su kuriais minėta baldų kompanija dar nėra susidūrusi. Tam, kad įvardinti tokio tipo baldo kainą, būtina įvertinti begales dedamųjų: pirmiausia, ar įmonė pajėgi pagaminti tokį baldą, dizaino, konstrukcinius parametrus ir elementus, medžiagiškumą ir sąnaudas, gaminio gaminimo laiką ir už kiek apskritai tą baldą galima parduoti. Tačiau šių veiksnių įvertinimas reikalauja detalaus įsigilinimo į projektą ir nemažai įmonės laiko, kuris dažniausiai yra ribotas, juk užsakovui atsakymo reikia „čia ir dabar““, – pasakoja projekto „Sumani gamyba“ vadovė prof. Birutė Mikulskienė.

Mykolo Romerio universiteto jungtinė socialinių mokslų, matematikos ir inžinierių profesionalų komanda atlikę baldų gamintojų apklausą išsiaiškino, kad rinkoje nėra automatizuotos sistemos, kuri palengvintų baldų gamintojui įvertinti užsakymo kainą čia ir dabar. Todėl vykdytojas yra netiesiogiai užspendžiamas į kampą ir nenorėdamas prarasti užsakymo, privalo kuo greičiau pateikti savo kainos pasiūlymą – kuo tikslesnį kainos spėjimą, kuris dažniausiai būna paremtas subjektyviais veiksniais:

1. Baldo kaina vertinama lyginant jį su panašiu baldu.

Apklaustieji individualizuotų baldų gamintojai įvardijo, kad dažniausiai kaina yra nuspėjama, atsigręžiant į įmonės patirtį ir ieškant panašių projektų praeityje, su kuriais būtų galima palyginti naująjį baldą. Atrenkami panašaus sudėtingumo (konstrukcinių mazgų skaičiumi), medžiagiškumo projektai, bandoma įvertinti skirtumą galimą klaidų skaičių ir įvardijama panaši kaina. Šis atvejis, remiantis apklausos rezultatais, vienas palankiausių baldų gaminotjams, kainos nustatymo atžvilgiu. Tačiau dėl projekų unikalumo, individualizuotoje gamyboje sugretinamų atvejų pasitaiko retai.

2. Baldo kaina vertinama pagal jo dydį.

Galutinei baldo kainai įtakos gali turėti baldo dydis, gabaritai. Šis veiksnys apibrėžia ir medžigų sąnaudas, ir baldo gamybos sudėtingumą. Paprastai tariant, pirminio vertinimo stadijoje tai skamba taip: kuo didesni gabaritai, tuo didesnė ir baldo kaina.

3. Baldo kainai įtakos turi gamybos laikas ir kiekis.

Įvertinti gaminio gamybos laiką – vienas sudėtingiausių dalykų, nes apsprendžiamas ne tik automatinių mašinų darbo laikas, bet ir žmogiškasis faktorius. Jei projektas reikalauja intelektualių sprendimų, tikėtina, kad prie tokio baldo projektavimo konstruktoriui teks sėdėti kur kas ilgiau, o gamybos vadovui ilgiau programuoti gamybines stakles. Šį laiką yra sunku įvertinti ir dėl to, kad skiriasi darbuotojų kompetencijos bei patirtis – vienas darbuotojas tą patį darbą gali atlikti kur kas greičiau nei kitas.

Dažnai baldų gamintojai pirmines užklausas dėl individualizuotų baldų projektų gamybos atmeta vos į jas pažvelgę: užsakymas būna labai sudėtingas, o jo kiekis neatperka gamybos sąnaudų.

4. Galutinę kainą dažnai padiktuoja nuojauta.

Net ir preliminariai įvertinus baldo gabaritus, medžiagiškumą, sudėtingumą, gamybos laiką ir kiekį galutinės kainos spėjimą vainikuoja didžiausią patirtį turiničio darbuotojo spėjimas. Dažniausiai tas darbuotojas yra pats įmonės vadovas, kuriam ir patikimas galutinis verdiktas. Savo patyrusia akimi jis įvertina klientą ir kiek jis už tokį baldą galėtų mokėti, už kokią kainą baldas galėtų būti nupirktas.

Išskirti veiksniai nėra tikslūs ir neleidžia įmonei realiai ir efektyviai įvertinti savo vidines gamybos sąnaudas, vertinant individualizuotų sprendimų reikalaujančius projektus. Todėl Lietuvos mokslininkai įgyvendindami „Sumanios gamybos“ projektą siekia sukurti operatyviai veikiančią kompleksinio gamybos užsakymo įvertinimo sistemą, grįstą darbuotojų įtrauktimi ir mašininiu mokymusi, automatizuotais duomenimis, sąnaudų įvertinimu, kuri gaminio kainą įvertintų vos per 30 minučių. „Šiuolaikinė gamyba persiorientuoja iš masinės į individualizuotą, todėl baldų gamybos įmonėms, norėdamos išlikti konkurencingos, privalo būti ir operatyvios. Džiaugiamės, kad prie šios sistemos kūrimo jau prisidėjo didžiausios Lietuvos baldų gamybos įmonės, tai įrodo šio mokslinio projekto praktinį poreikį. Tikime, kad jis bus aktualus ir visai Europai“, – sako prof. B. Mikulskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.