Augalų kolekcininkas Kostas Jurkevičius – bene vienintelis Lietuvoje savo privatų sodą Alytuje pavertė tarsi egzotinių, retų augalų botanikos sodu, kuriame galima pamatyti ne Lietuvos klimato zonai ar juostai įprastus augalus, kurie kolekcininko kieme tiesiog klesti.
Nors laidos „Skinsiu raudoną rožę“ komandai Kostas sakėsi nebežinąs kiek skirtingų augalų rūšių pas jį auga, jų pas kolekcininką tikrai yra daugiau nei 200. Tad kaip prisijaukinti augalus, kurie nėra pritaikyti mūsų klimatui, bet yra tokie įspūdingi mūsų akiai?
Kostas Jurkevičius sako, kad jokios paslapties čia nėra – tiesiog reikia stengtis atitaikyti augalui augti reikalingas sąlygas.
Jeigu augalas mėgsta drėgnesnę dirvą, kaip pavyzdžiui mentūrinis skėtkėnis (Sciadopitys verticillata), jam tiktų dirva panašiai kaip eglei, kur būtų negiliai gruntinis vanduo, o jei tokių sąlygų neturi – reikės dažnai laistyti. Jei sodinsite azalijas, rododendrus, hortenzijas, magnolijas – reikės rūgščios dirvos, nes kitaip šie augalai tiesiog neaugs.
Pavyzdžiui, tridyglė gledičija (Gleditsia triacanthos), kilusi iš Šiaurės Amerikos ir priklausanti pupinių augalų genčiai, yra labai patvari, atspari sąlygoms, kadangi pati kaupia atmosferinį azotą ir gali augti ne itin derlingoje, sunkioje žemėje. Ji taip pat puikiai Lietuvoje žiemoja. Jau pats augalo pavadinimas sako, kad šis medis ypatingas ne tik savo gebėjimu prisitaikyti prie bet kokių sąlygų, bet ir savo išore – visas jo kiemas ir šakos yra padengtas aštriais spygliais.
Kitas vertas dėmesio augalas K.Jurkevičiaus kieme – trilapis ponciras (Poncirus trifoliata), rūtinių šeimos augalas dar kitaip vadinamas himalajiniu citrinmedžiu arba apelsinmedžiu. Jis vienintelis iš citrininių augalų metantis lapus. Nors literatūroje rašoma, kad šis augalas kenčia iki -30 laipsnių šalčio, deja, 2017-2018 metų žiemos jis pas augalų kolekcininką neatlaikė, o priežastis ta, kad savyje jis turi labai daug vandens. Kostas pasakoja, kad šio augalo lapai yra citrinos skonio, tačiau vaisiai nėra valgomi.
Davidija (Davidia involucrata) arba dar vadinama puošniuoju skepeteniu – turbūt rečiausias ir didžiausią pasididžiavimą augalų kolekcininkui keliantis augalas, kurio žydėjimo K.Jurkevičius laukia jau beveik 10 metų. Šio augalo žiedai primena tarsi didelius baltos spalvos drugelius, kurie tirštai aptupę medžio šakas. Davidija priklauso sedulinių augalų šeimai, tačiau Lietuvos klimatas šiam medeliui nėra tinkamas. Žiemą, kol augalas jaunas, jį reikėtų stipriai apdengti, kad šis neiššaltų.
Kosto augalų kolekcijoje galime išvysti ir didžiausią gyvą sutvėrimą žemėje – didįjį mamutmedį (Sequoiadendron giganteum) kilusį iš Amerikos, kuris jeigu užaugtų toks kaip tėvynėje, tai reikėtų kažkurį namą paslinkti.
Didžiausias šiuo metu šio medžio egzempliorius auga Amerikos Sekvojų parke, pramintas generolu Šermanu, jo aukštis siekia virš 80 metrų aukščio, o apimtis metro aukštyje – 33 metrai. Šiame suaugusiame medyje yra daugiau medienos negu, pavyzdžiui, visame Marcinkonių pušų hektare. Šis medis puikiai klesti 6-oje augalų atsparumo zonoje, tačiau Lietuvos žiemos jam per šaltos, o kaitri saulė neretai pažeidžia medžio kamieną. Norintiems tokį medį auginti pas save kolekcininkas pataria sukurti artimą miškui aplinką.
Privačiame egzotinių augalų sode taip pat galime pamatyti erškėtinių šeimos augalą – dyglainę (Pyracantha), kuri net žiemos metu nenumeta savo lapų ir išlieka dekoratyviai aplipusi geltonai oranžinėmis uogomis, kalninę guobą (Ulmus glabra), bananmedį (Musa basjoo), žiemojančius plaštakinius klevus (Acer palmatum), trys skirtingas bambukų rūšis, Lietuvoje nykstančius paparčius, daug žiedų sukrovusias jukas (Yucca), lauravyšnę (Prunus Laurocerasus), didžiąją tują kilusią iš Amerikos (Thuja plicata), stambialapį Pietų Amerikos žolinį augalą – brazilinę gunerą (Gunnera manicata), iš Kinijos atkeliavusią tikrąją metasekvoją (Metasequoia glyptostroboides), vakarinį galvožį (Cephalanthus occidentalis), vokarnį (Fothergilla) – augalą, kilusį iš Šiaurės Amerikos, buką (Fagus), Lietuvoje sunkiai žydintį augalą – visteriją (Wisteria), skėtinę magnoliją (Magnolia tripetala).
Sode tai pat auga sirinė kinrožė (Hibiscus syriacus), dekaisnėja (Decaisnea), kelių skirtingų rūšių hortenzijos (Hydrangea), beržas keružis (Betula nana), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pajūrinis sotvaras (Myrica gale), katalpa (Catalpa), architektų žole vadinamą akanta (Acanthus), japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum), kanadinis dervamedis (Cercis Canadensis), Lietuvoje žiemojantis granatas (Granatus), japonine pušimi vadinamas mentūrinis skėtkėnis (Sciadopitys verticillata), kuris kilęs iš Japonijos kalnų.
Taip pat iš Amerikos kilęs, bet Lietuvoje kuo puikiausiai augantis – kalikantas (Calycanthus), kuris žydi bordo spalvos, kaip iš medžio išdrožtais žiedais ir anksčiau kolonistų buvo naudojamas kaip prieskonis, ginkmedis (Ginkgo biloba), puzlių medžių vadinama – čilinė araukarija (Araucaria araucana), kuri, deja, bet Lietuvos sąlygomis auga labai sunkiai.
Gelvažiedis tulpmedis (Liriodendron), kuris yra 4-os augalų atsparumo zonos augalas ir kuo puikiausiai auga mūsų klimato sąlygomis, drugelių medžiu vadinama budlėja (Buddleja davidii), viksvuolė (Cyperus), kurią vasarą galima maždaug 10 centimetrų gylyje iš vazono pasodinti į tvenkinuką, skiautėtalapis fikusas (Ficus carica), hamamelis (Hamamelis virginiana), kuris žydėti pradeda sausio mėnesio pabaigoje, parvežta iš Juodkalnijos šiurkštuolė (Trachycarpus), diktonas (Dictamnus) iš Viduržemio jūros kraštų, lauke žiemojantys kaktusai ir kiti nemažiau įspūdingi augalai, kurie puošia ne tik kolekcininko kiemą, terasą ar tvenkinį, bet ir viešai prieinamą Alytaus parką.
K.Jurkevičius pataria įsigijus bet kokį ne mūsų klimato zonai tinkamą augalą nesodinti jo tais pačiais metais. Geriau palaikykite jį rūsyje, kuriame temperatūra turėtų laikytis apie 0 ir sodinkite pavasarį, nes pasodinus augalą ankstyvą pavasarį, jis per vasarą turi laiko prisitaikyti prie vietos, išleidžia šaknis, įsitvirtina ir geriau žiemoja, nei pasodintas, pavyzdžiui, vasaros pabaigoje ar rudenį.
Alytiškis taip pat rekomenduoja pirmus metus egzotinius augalus labiau pagloboti – žiemą pridengti, o pavasarį neskubėti jų atidengti, kad ankstyvoji saulė jų nenudegintų. Taip pat maitinti augalus reikėtų tik jiems skirtomis trąšomis, pavyzdžiui, sumedėjusiems augalams naudoti vienokias, rododendrams – kitokia trąšas ir jokiais būdais nepiktnaudžiauti tręšimu, geriau iš karto tinkamai paruošti vietą ir dirvą.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 8.45 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
