Planas bus dviejų dalių. Pirmoji fiksuos besibaigiančius sodo metus, o antroji – jo ateitį.
Pirmiausia fiksuojame, ką nuveikėme: nusibraižome daržo planą ir pažymime, kas kur augo, kuo tręšta vasarą ir nuėmus derlių.
Kodėl tai svarbu? Ogi todėl, kad dirva reikia pasirūpinti rudenį, ir labiausiai tomis lysvėmis, kuriose kitais metais augs anksti sėjamos ir sodinamos daržovės: morkos, žirniai, kopūstai ir t. t. Į jas trąšos įterpiamos iš rudens, kad spėtų pasklisti dirvoje ir iškart maitintų augalus pavasarį.
Tas lysves, kuriose augs šilumamėgiai, galima patręšti ir anksti pavasarį. Planas padės pasirūpinti kiekviena augalų rūšimi atskirai, nes ten, kur augs bulvės ir kiti šakniavaisiai, pomidorai, geriau iš anksto patręšti kompostu ir pelenais, o ne mėšlu, nes per daug azoto augina lapus, bet ne gumbus. O štai agurkų, kopūstų derliui reikia perpuvusio mėšlo. Tada imamės antrojo, ateities plano ir nusprendžiame, kas ir kur augs kitąmet. Paisome elementarių sėjomainos taisyklių, kurios moko kad antrus metus toje pačioje vietoje negali augti tos pačios ar tos pačios grupės daržovės, t. y. agurkų vietoje negali augti visi moliūginiai, o ten, kur augo bulvės, neturėtų augti bet kokie šakniavaisiai, pomidorai.
Beje, pomidorams netiks ir paprikų, baklažanų vieta. Kopūstų nederėtų sodinti ten, kur augo ropės, ridikai ir kiti kryžmažiedžiai. Kodėl? Todėl, kad augdami augalai privilioja savo grupę naikinančius kenkėjus, o jų šaknys skleidžia medžiagas, kurios skirtos savo grupės konkurentams atbaidyti.
Svarbu!
Jeigu kurioje nors jūsų daržo lysvėje šiemet labai gerai užaugo kurių nors daržovių, tarkime, morkų, derlius, sėkmė jus vėl aplankys, jei kitais metais morkos bus kitoje lysvėje! Ta pati sėjomainos taisyklė galioja ir vaismedžių sodui: nusprendę iškirsti obelį, naujos obelaitės nesodiname jos vietoje. Išnaikinę senas avietes naujam avietynui ieškome naujos vietos.
Labai svarbu ir priešsėliai, taip pat auginimas pamainomis. Schemoje tai pažymime taip: „salotos + ridikai + agurkai“.
Arba moliūginiai – cukinijos, moliūgai. Vasaros pradžioje jie dar visai nedideli, todėl jų lysvės atrodo tuščios. Kodėl jose tuo pat metu neužsiauginti kaliaropių ar ankstyvųjų morkų? Arba sumanius išbandyti lauko pomidorų veislę, o toje pačioje lysvėje pasisodinus salotų, bazilikų ar kitokių gerų pomidorų kaimynų, net ir patyrus nesėkmę su pomidorais, lysvėje bus derliaus!
Pagrindiniai augalai kaimynai ir priešininkai:
Morkos dalijasi lysve su kopūstais, svogūnais ir pupelėmis.
Svogūnai pakęs agurkus ir visus moliūginius, tačiau skurs ropių, runkelių kaimynystėje.
Bulvės džiaugsis kaimynais kopūstais, kukurūzais, visomis pupomis.
Pomidorai dera su pupomis, kopūstais ir braškėmis.
Kopūstai džiaugiasi pupų, agurkų, salotų ir ridikėlių kaimynyste.
Agurkai nepyks, jei greta augs salotos, pupos.
Ropės augs greta runkelių ir morkų.
O štai ridikai kenkia visiems, todėl juos geriau sėti atskirame plotelyje.
Dar daugiau patarimų sodininkams – o naujoje laidos „Skinsiu raudoną rožę“ knygoje „Treji metai sode“.
