Sudaryti kuo daugiau kliūčių
M. Ratkevičius pabrėžia, kad patyrę nusikaltėliai gali įsilaužti į praktiškai bet kuriuos namus. Vis dėlto jie visada rinksis lengvesnį grobį – mažiau apsaugotas, be priežiūros paliktas patalpas.
„Šimtu procentų apsisaugoti nuo vagysčių turbūt neįmanoma, tačiau galima pasistengti padaryti viską, kad įsilaužimo tikimybė būtų kuo mažesnė. Tam, pirma, praverčia kokybiškos apsaugos priemonės – šarvuotos durys su patikimais užraktais, signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros, apsauginės žaliuzės. Jų nespėjus įsirengti, mažiausia, ką galima padaryti iki švenčių – nepalikti kitų saugumo spragų ir kuo efektyviau išnaudoti turimas priemones. Dar vienas būdas apsaugoti savo turtą – jį apdrausti“, – sako M. Ratkevičius.
Draudikų atstovas pabrėžia, kad neretai dėl išsiblaškymo ar šventinio skubėjimo gyventojai pamiršta užrakinti visas durų spynas, palieka kambariams vėdinti pravertą langą ar balkoną, nuosavuose namuose neužrakina garažo durų. Tokių galimybių, M. Ratkevičiaus teigimu, vagys tik ir laukia.
„Kiekviena papildoma apsaugos priemonė ar vagims sudaryta kliūtis verčia ilgapirščius sugaišti daugiau laiko ir didina riziką įkliūti. Dėl to labai svarbu užrakinti visas spynas, uždaryti ne tik namų, bet ir laiptinės, kitas link buto vedančias duris ar namą juosiančios tvoros vartus. Nuosavuose namuose silpnosiomis vietomis dažnai tampa su gyvenamosiomis patalpomis sujungti garažai, sandėliukai, rūsio patalpos. Jiems apsaugoti reikėtų skirti ypatingą dėmesį“, – teigia draudikų atstovas.
Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, vagysčių iš gyvenamųjų patalpų kasmet mažėja. Tačiau kai kurie gyventojai vis dar laikosi senų įpročių ir sudaro itin paprastas sąlygas ilgapirščiams patekti į namus. „Jokiu būdu nepalikite raktų po kilimėliu, pašto dėžutėje ar kitose „slaptose“ vietose. Taip pat pametę raktus nedelsdami pakeiskite spyną“, – primena R. Matonis.
Suvienyti jėgas su kaimynais
M. Ratkevičius pabrėžia, kad ilgapirščių sąjungininkas yra net tik gyventojų aplaidumas, bet ir aplinkinių abejingumas. Dėl to visuomet verta patikimus kaimynus suburti į savo saugumu besirūpinančią bendruomenę.
„Prieš ilgesnį laiką namus paliekant be priežiūros derėtų paprašyti liekančių kaimynų atkreipti dėmesį į neįprastus garsus ar laiptinėje besisukiojančius nepažįstamus asmenis, kad pastebėję įtartinus veiksmus neliktų abejingi. Taip elgtis turėtume ir patys, o kilus įtarimų, kad kaimynų namuose gali vykti nusikaltimas – informuoti apie tai policiją“, – teigia M. Ratkevičius.
Tiesa, draudikų atstovas pabrėžia, kad apie planuojamas išvykas informuoti reikėtų tik tuos kaimynus, kuriais tikrai pasitikima. Jei į kaimynystę atsikėlė nauji gyventojai, tik trumpam laikui būstą besinuomojantys asmenys, iš karto dalytis tokia informacija nevertėtų.
„Jei namai paliekami ilgesniam laikui – savaitei ar dviem, taip pat pravartu patikimo žmogaus paprašyti, kad šis kartkartėmis užsuktų į būstą patikrinti, ar viskas gerai. Vagys paprastai nusižiūrėtą grobį, kurį laiką stebi, todėl matydami, kad namai visą laiką nebūna tušti, juose dega šviesa, kažkas reguliariai lankosi, nusikaltėliai savo planų gali ir atsisakyti“, – sako M. Ratkevičius.
Neprisivilioti vagių per feisbuką
Anot M. Ratkevičiaus, nors apie planuojamą išvyką ir pravartu informuoti kaimynus, socialiniuose tinkluose apie tai garsiai skelbti nereikėtų. Juose informaciją rinkti gali nusikaltėliai.
„Šiandien feisbuko ar kitų socialinių tinklų vartotojai be baimės dalijasi įvairiausia privačia informacija – kur planuojama vykti, kurią dieną, kokiam laikui. Pasižymima, kuriame mieste šiuo metu esama, iš kurio oro uosto į kokią vietovę skrendama, dalijamasi nuotraukomis su tikslia savo buvimo vieta. Jei tai daroma nepasirinkus tinkamų privatumo nuostatų, ši informacija gali būti be vargo prieinama ir nepageidaujamiems asmenims“, – pataria M. Ratkevičius.
Be to, anot draudimo eksperto, prieš dalinantis tam tikru įrašu reikėtų savęs paklausti, ar tikrai visi iš kelių šimtų ar net tūkstančių feisbuko „draugų“ turėtų tą informaciją pamatyti, ar visi šie žmonės tikrai yra gerai pažįstami ir patikimi. „Socialiniuose tinkluose taip pat nereikėtų girtis ir įsigytais naujais telefonais, kompiuteriais, gautomis pajamomis – tokia informacija taip pat gali pasiekti ir privilioti į namus nusikaltėlius“, – sako M. Ratkevičius. Anot jo, kuo daugiau pastangų įdedama siekiant nuo ilgapirščių apsisaugoti, tuo mažesnė rizika grįžus po švenčių rasti nemalonų siurprizą.
Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t. t.), R. Matonis pataria neiti į butą – galbūt nusikaltėliai dar neišėjo. „Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltimo įkalčių. Užeikite pas kaimynus ir nedelsdami iškvieskite policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones“, – teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
