Iš viso didžiausiame šalies kurorte bus įrengti 98 požeminiai konteineriai. Jie stovės septyniolikoje vietų.
Įprasti plastikiniai konteineriai požeminėmis atliekų talpyklomis bus keičiami daugiabučių namų kvartale kurorto rytinėje dalyje – ten, kur žmonės gyvena tankiausiai ir susikaupia daugiausia šiukšlių.
Požeminių konteinerių aikšteles Palangoje įrengs Olandijos kompanija „BWaste“. Statybos darbai prasidės pavasarį atšilus orams.
Įrengus naujus konteinerius virš žemės paviršiaus bus matoma tik kompaktiška dėžė, o gelžbetoniniame įdėkle metalinis konteineris bus po žeme.
Atidarius viršutinę konteinerio dalį apačioje susikaupusių atliekų nebus matyti, nes konteineris yra su dvigubo būgno uždarymo sistema.
Vienu metu į konteinerį bus galima įdėti tik iki 60 litrų talpos atliekų maišą.
„Miestui svarbu ir tai, kad po žeme besikaupiančios atliekos neskleis jokio kvapo, atliekų nebetampys prie konteinerių besibūriuojantys paukščiai, po juos naršantys benamiai“, – naujovės privalumus vardijo savivaldybės ekologė Reda Kairienė.
Kartu su projektavimu ir aikštelių įrengimu šie darbai kainuos 560 tūkst. eurų. Didžiąją dalį – 85 proc. šio projekto lėšų skiria Europos Sąjunga. Ji finansuoja ir atliekų surinkimo sistemos tobulinimą.
Palangoje statomi požeminiai konteineriai bus 5 kartus talpesni už dabartinius vieno kubinio metro talpos plastikinius konteinerius, todėl atliekų surinkėjams teks rečiau juos tuštinti.
„BWaste“ atstovų teigimu, naujoji sistema atliekų surinkimo išlaidas leidžia sumažinti beveik ketvirtadaliu.
Palangoje atsirasiantys konteineriai bus išskirtiniai dar ir tuo, kad juose bus galima įdiegti sistemą, kuri pati informuos apie konteinerio užsipildymo lygį.
Atliekas kurorte tvarkančios savivaldybės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai matys, kuris konteineris jau yra pilnas, ir atvažiuos iškratyti būtent to konteinerio.
Kurorto komunalininkai jau yra susidomėję šia galimybe ir numatę į šiukšlių kiekį konteineriuose fiksuojančią sistemą investuoti apie 20 tūkst. eurų.
