Būtina pamiršti gailestį
Sodininkai daugumą medelių sodina rudenį arba pavasarį. Dabar reikėtų sodinti tik specialiuose konteineriuose ar vazonuose užaugintus medelius. Tačiau genėjimo ir vainiko formavimo darbų jau nepatartina atidėlioti.
Pirmiausia sodininkas turi suformuoti medelio vainiką – tiek sėklavaisio, tiek kaulavaisio jis turi būti su viena viršūne, 4–5 pagrindinėmis šakomis. Vainiko formavimas pradedamas pakirpus viršūnę ir pašalinus su ja konkuruojančias statmenas šakas.
Būtina suformuoti pagrindines vainiko šakas. Jos turi būti horizontalios, tuomet užaugs tvirtesnės. Priešingu atveju po 2–3 metų medelis bus prarastas – susiformuos keli kamienai, kurie nuo svorio medelį suplėšys. Vienmečius gležnus ūglius galima ne karpyti, o tiesiog išlaužyti, nes šakutės dar nėra sumedėjusios. Nedidelių žaizdelių nereikia tepti ir specialiu tepalu – medis pats pajėgus jas užsigydyti.
Patariama kuo skubiau šalinti ir storesnes kaip pusė kamieno šakas, kurios stabdo medelio augimą. Tiesa, dabar reikėtų nupjauti ne senesnes kaip 2–3 metų šakas. Jei jos užaugo seniau, teks laukti vadinamojo ramybės periodo.
Dabar dar tinkamas metas ir patrumpinti seniau pasodinto medelio viršūnę ir taip reguliuoti vaismedžio aukštį. Viršūnę patrumpinus labai anksti pavasarį medelis tarsi šluotomis apsipila ūgliais. Dabar tai jau nebegresia – ūgliai auga nebe taip greitai. Vainikas turi būti perregimas Patyrusio sodininko akis nesunkiai atskiria, kas šeimininkauja suaugusiame sode, – mėgėjas ar profesionalas.
Vienas rodiklių – kaip dera medelis. Mėgėją dažniausiai išduoda tik vainiko pakraščiuose augantys vaisiai ir visiškai tuščia erdvė viduje. Taip nutinka, nes netinkamai suformuotas vainikas – į vidų nepatenka saulės spinduliai.
Tinkamai nugenėto medžio vainikas turi būti perregimas, tada vaisiai būna pasiskirstę vienodai. Medelis turi būti eglutės formos – didžiosios šakos apačioje, menkesnės – aukščiau. Tinkamas genėjimas lemia puikią vaisių kokybę – saulė vienodai nuspalvina obuolius.
Tačiau ne mažiau svarbu, kad saulės šviesos gavęs medelis suformuotų žiedinius pumpurus. Taip užtikrinamas kitų metų derlius. Jei sodininkui stinga žinių, visada rekomenduojama pasikviesti specialistą, nes padarytos klaidos kainuoja brangiai – juk vaismedis užauga per kelerius metus. O savo darbą išmanantis profesionalas genėdamas gali netgi ir aukštaūgį medį suformuoti taip, kad nereikės aukštų kopėčių.
Derlių išgelbės purškimas
Mokslininkas pataria sodininkams neužmiršti ir purškimo nuo ligų ir kenkėjų. Tik laiku nupurškus medelius pavyks sulaukti gero derliaus. Jauniems medeliams ypač pavojingos amarų atakos. Vaismedį apnikus šiems kenkėjams, kamienu pradeda lakstyti skruzdėlės, o šakų viršūnėse susisuka gležni lapeliai.
Šiuos požymius išvydęs sodininkas turėtų nedelsti nė minutės ir purkšdamas padėti atsikratyti amarų. Dabar baiminamasi cheminių purškalų, bet specializuotose parduotuvėse galima rasti biologinių tirpalų ar tiesiog naudoti namuose pasidarytą ūkinio muilo tirpalą. Dar nevėlu naikinti ir vaisėdžius drugius, iš kurių kiaušinėlių išsirita vaisius graužiančios kirmėlės, ar užmegztus slyvų vaisius sunaikinančius pjūklelius.
Būtina profilaktiškai nupurkšti medelius ir nuo ligų – obelis varginančių rauplių, kriaušes apninkančių rūdžių ir rauplių, vyšnių lapus, vaiskočius ir ūglius naikinančios kokomikozės. Padeda išsaugoti jėgas Kad sode greičiausiai šeimininkauja mėgėjas, išduoda ir ne kasmet derantys vaismedžiai: vienais metais vaisiai vos telpa į sandėlį, o kitąmet džiaugiamasi vos vienu kitu obuoliuku.
Taip dažnai nutinka sodininkams, kurie nebando reguliuoti būsimojo derliaus. Obelys nedera, nes dėl pernai gausiai užmegztų ir išaugintų vaisių buvo pereikvoti jų gyvybiniai ištekliai.
Medžiui neužteko maisto medžiagų sukrauti žiedinius pumpurus, todėl kitą sezoną jis ilsisi. Kad obuolių derliumi būtų galima džiaugtis kasmet, patariama praretinti užmegztus vaisius – viename žiedyne palikti po vieną vaisių, stengtis, kad jie ant šakos nebūtų vienas šalia kito arčiau kaip 10–15 centimetrų.
Šį darbą galima padaryti jau dabar. Tinkamai išretinus obelis derės ir kitąmet. Retinimas ypač pagerina kokybę – obuoliai užauga didesni, vienodesni.
Trąšas galima ir purkšti
Retinimu vasaros darbų sąrašas nesibaigia – patariama vaismedžius tręšti. Pirmą azotinių trąšų dozę reikėtų išberti vos atšilus, kai dar net nesprogsta pumpurai – naudingąsias medžiagas jau pasisavina šaknų sistema. Jei sodininkai pavėlavo patręšti medžius, tai galima padaryti ir dabar. Pavasarį sodintiems ir jau prigijusiems vaismedžiams patariama išberti pusę saujos amonio salietros. Anksčiau pasodintus medžius, ypač skurdesnius, patariama palepinti tirpiomis trąšomis su mikroelementais.
Gyvybiškai būtinu mišiniu reikėtų ne palaistyti, o nupurkšti. Tręšti reikia ir gausiai užsimezgusius vaismedžius. Jei medelis derliaus neturės, jo tręšti net nepatariama, nes patręštas jis ims stiebtis, leis ūglius – sodininkui bus papildomo darbo. Purkšti vaismedžius skystu trąšų mišiniu patariama rytą ar vakarą. Tinkamas metas būtų ir ūkanota diena, bet oro temperatūra neturi viršyti 22 laipsnių – gali nudegti lapai.
Tačiau paskutinį kartą tręšti, ypač azoto trąšomis, patariama ne vėliau kaip birželio pabaigoje. Vėliau patręšus medelį pailgės jo vegetacinis periodas, o vėlai išleisti ūgliai žiemą greičiausiai iššals. Nereikia užmiršti ir laistymo, ypač šį pavasarį sodintų medelių – po kelių sausų dienų patariama užpilti kibirą vandens. Aišku, ir persistengti nereikėtų.
Naudoja ir skalbinių segtukus
Mokslininkas pataria nepanikuoti, jei sunkiai sekasi formuoti medelio vainiką. Ypač daug galvosūkių kyla tik pasodinus medelį, nes jis būna labiau panašus į vytelę. Smailiu kampu aukštyn augančias šakas šalinti rekomenduojama neskubėti jų nupjauti. Tačiau tik tada, jei vainiko šakų trūksta. Žemiau viršūnės esančias netaisyklingas šakutes galima ir pakoreguoti – jos palenkiamos tinkamu kampu ir taip formuojamas vainikas.
Šakutes lenkti žemyn galima virvute, tačiau nepatariama rišti užveržiamos kilpos ar mazgo. Tokia kilpa per kelias savaites gali įaugti į žievę – lėtai užsmaugia šaką. Jaunų ir gležnų medelių vainikui suformuoti tinka ir paprasčiausi skalbinių segtukai.
Segtuką reikia segti į kamieną, o kitu galu reikiamu kampu nulenkiama šakutė.
Kur ir kaip išsirinkti?
Specialistai pataria medelius pirkti medelyne, nes mugės prekiautojas vietoj vasarinės obels gali įpiršti ir žieminę. Medelyne medelių galima įsigyti netgi pigiau nei per sodininkams skirtas šventes.
Perkant medelį būtina atkreipti dėmesį į tai, ar sodinukas turi Valstybinės augalininkystės tarnybos išduotą pasą. Ant jo būna nurodyta ne tik medelio veislė, bet ir poskiepis. Šis dokumentas garantuoja, kad sodinukas neserga karantininėmis ligomis. Patariama rinktis didesnį sodinuką, nes toks geriau prigyja. Ne mažiau svarbu, kaip išsivysčiusi šaknų sistema. Jei šaknys menkos, tikėtina, kad jis sunkiai arba išvis neprigis. Lengviau prigyja vienmečiai sodinukai.
Sodininkui mėgėjui rekomenduojama rinktis ligoms ir šalčiams atsparesnes veisles. Nelepios obelų veislės: vasarinės – ‘Baltasis alyvinis', ‘Konfetnaja', rudeninės – ‘Auksis', ‘Delikates', vėlyvosios – ‘Aldas', ‘Alva', ‘Rubin', ‘Spartan', ‘Rubinola' ir ‘Rajka'. Pastarosios dvi ypač atsparios rauplėms.
Rekomenduojamos kriaušių veislės: ‘Alka', ‘Mramornaja', ‘Konferencinė'. Pastaroji ypač neatspari šalčiams, todėl sodinant reikėtų rinktis užuovėją.
Sodininko atmintinė
Sodinti reikia slyvas prie slyvų, obelis prie obelų, kad joms būtų lengviau apsidulkinti, o šeimininkams prižiūrėti. Dažnai vos pasodinęs vaismedį žmogus guodžiasi, kad jis prastai auga. Tame pačiame sode tuo pat metu pasodinti vaismedžiai auga skirtingai. Persodintas medelis pirmuosius metus tik tvirtina savo šaknis. Antraisiais paprastai išleidžia 15–20 centimetrų ūglius ir tik trečiaisiais medis savo šakas kilsteli į viršų.
Tačiau net ir geriausiam sodininkui kartais tenka išmesti vaismedį – neauga ar pradeda sirgti. Patyrę sodininkai pataria užsirašyti, ką ir kur sodinate, kiek užaugo per metus, kada pradėjo derėti. Medelius sodinti patariama, kai pradeda sprogti pumpurai.
Pradedantiesiems sodininkams nepatariama išsyk imtis auginti žemaūgius vaismedžius, nes jų priežiūrai reikia daugiau žinių ir įgūdžių. Formuojant sodą verta žinoti, kad vienas vidutinio augumo vaismedis duoda derliaus kaip du žemaūgiai medeliai. Žemaūgės obels derlius laikomas geras, jei nuskinama 15–20 kg obuolių. Daugiausia reikėtų sodinti žieminių veislių obelų. Keturių asmenų šeimai patariama auginti 5–6 žiemines obelis. Aišku, jei šeima turės kur tinkamai sandėliuoti užaugintą derlių. Keturių asmenų šeimos poreikius patenkins 2 vasarinės ir 3–4 rudeninės obelys.
