Pakalbinta jonaviškė pasakojo, jog rytoj turėtų gauti jai skirto socialinio buto Rukloje raktus, butą moteris planuoja remontuotis padedama gerų žmonių. Savivaldybė, anot moters, teigia, jog lėšų jai skirto socialinio būsto remontui tiesiog nėra, nors toks paaiškinimas jai atrodo abejotinas. „Mes neprašome euroremonto, tiesiog norėjome įsikelti ir gyventi“, – komentavo moteris.
Šiuo metu ji nuomojasi 10 kv. m ploto kambarį Jonavoje. Išsinuomoti didesnį būstą jai būtų nepakeliama finansinė našta. Kadangi netrukus susilauks trečiojo vaikelio, didesnio buto reikėjo skubiai. Moteris pasakojo, jog tikėjosi buto, kuriame galėtų apsigyventi iš karto ir jį po truputį remontuoti, tačiau gauto buto Rukloje vaizdas ją pribloškė. Moteris pasakojo pradžioje nė nepatikėjusi, kad teks čia gyventi. Didžiausia problema socialiniame bute – visas sienas dengiantis pelėsis.
Atsisakė, kas galėjo
Savivaldybės komisija, anot moters, pripažino, jog butas tinkamas naudoti. Nors moteris teigė ir anksčiau girdėjusi gandų, jog to socialinio buto niekas nuomotis nenori – dabar nesistebi, kodėl. Beje, vieną kartą šio buto moteris ir pati buvo atsisakiusi, tačiau kadangi laukiasi vaikelio, visgi sutiko keltis į jį gyventi, nors pirmąsyk pravėrus duris jai pakirto kojas.
Jonavos rajono savivaldybės Turto skyriaus vedėja Jolita Gumaniukienė aiškino, jog tokio proceso, kaip būsto pripažinimas tinkamu gyventi tiesiog nėra. O besilaukianti dviejų vaikų mama turėjo pasirinkimą laukti sąrašuose tol, kol jai bus pasiūlytas geros būklės būstas.
Minima pilietė, anot J.Gumaniukienės, teigė, kad laukti ji nenori ir ims bet ką. Jai buvo pasiūlytas būstas, kurį buvo planuojama įtraukti į parduodamų objektų sąrašą, nes jo išsinuomoti nenori nė vienas sąrašuose įrašytas asmuo.
Savivaldybė teigė supažindinusi, kokius darbus bute galėtų atlikti savo lėšomis: čia buvo pakeistas išdužęs langas, įdėtos šarvuotos įėjimo durys, sutvarkyta elektros instaliacija, sudėtos rozetės ir jungtukai, pastatyta ir prijungta dujinė viryklė, pakeisti virtuvės ir vonios maišytuvai, užtikrinta, kad visa santechnika veiktų, sutvarkytos sulaužytos grindys, išneštos šiukšlės, išdezinfekuotos patalpos. Pilietė papildomai paprašė pastatyti elektrinį vandens šildytuvą, nes šiame name dėl skolų visiems yra atjungtas karštas vanduo. Savivaldybė sutiko ir visus darbus padarė.
Jonavos rajono savivaldybė turi daugiau kaip 950 nuomojamų būstų. Jie periodiškai atsilaisvina ir yra išnuomojami asmenims, laukiantiems socialinio būsto. Šiuo metu socialinio būsto nuomos laukia daugiau kaip 250 šeimų arba asmenų. Per metus atsilaisvina ir yra išnuomojama per 60 būstų.
Savivaldybei priklausantys butai atsilaisvina, jei nuomininkai įsigyja nuosavą būstą ar išvyksta gyventi į kitą rajoną, miestą ar šalį, tačiau dažniau susiduriama su atvejais, kai nuomininkai savavališkai išsikrausto, neperduodami būsto savivaldybei, išsinešdami viską, ką buvo įmanoma išsinešti, palikdami šiukšlyną ir skolas už nuomą bei teiktas komunalines paslaugas.
Atsilaisvinę butai eilės tvarka siūlomi socialinio būsto laukiantiems asmenims ir tam tikrais atvejais gali būti išnuomoti be eilės. Moteris teigė, jog ji našlaitė, turi neįgalumą, viena augina du vaikučius ir laukiasi trečiojo, taigi, ji turi pirmenybę pretenduoti į socialinį būstą.
Nuomojami ir kokybiški, ir itin prasti būstai
Siūlomi nuomotis būstai, komentavo savivaldybė, labai skirtingos būklės ir patrauklumo dėl vietovės, kaimynystės ir kitų priežasčių. Būsto nuomos laukiantys asmenys, įsirašydami į sąrašus, nurodo, koks būstas ir dėl kokių priežasčių jiems gali būti siūlomas. Pvz., didžioji dauguma, kone 80 procentų pareiškėjų, dėl skirtingų priežasčių nurodo Ruklos miestelį kaip netinkamą jiems gyventi, o beveik absoliuti dauguma atsisako būsto nuomos Ruklio g. 10 name, Rukloje – butas šiame name ir buvo pasiūlytas vienišai dviejų vaikų mamai.
Šiame penkiaaukštyje 120 butų name – vien tik vieno kambario butai, kiekviename aukšte sujungti bendru koridoriumi. Dėl didelių gyventojų įsiskolinimų name nėra centralizuoto karšto vandens tiekimo. Beveik pusė šio namo būstų – savivaldybės. Istoriškai yra taip susiklostę, kad šiame name gyvena santykinai daug netinkamu, o kartais ir asocialiu elgesiu pasižyminčių gyventojų.
Dalis jų – buvę kauniečiai, iškeitę praskolintus butus didmiestyje į 1 kambario butą bendrabučio tipo name Rukloje. Kai kurie jų pasakoja savo apgavystės istorijas, bet paprastai didžioji dalis kaltės dėl tokios situacijos tenka patiems „apgautiesiems“. Šiame name yra ir tvarkingų gyventojų, siekiančių suvienyti namo bendruomenę bei gerinti savo gyvenamąją aplinką.
Situacija – kiek kitokia
Minėta vieniša mama į sąrašus socialinio būsto nuomai įrašyta 2018 m. lapkričio pabaigoje. Moteris nurodė priežastis, kodėl jai turėtų būti siūlomi tik butai Jonavos mieste ir tai – ne visuose namuose. Moteris, anot savivaldybės, neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, dėl kurių jai būstas galėtų būti nuomojamas be eilės, o socialinio būsto nuomos Jonavoje prieš ją laukia per 200 pareiškėjų. Socialinio būsto Jonavoje eilėje tenka laukti 6–8 metus, Rukloje (ne Ruklio g. 10 name) – 2–3 metus.
Vėliau moteris kreipėsi į savivaldybės administraciją, sakydama, kad negali laukti ir būstas jai reikalingas nedelsiant. Tokiais atvejais pareiškėjams yra siūlomas būstas, kurio kiti pareiškėjai, iki jo stovintys eilėje, yra atsisakę. Dalis atsilaisvinančių butų kaimo vietovėse ir Ruklio g. 10 name, kurių atsisako visi eilėje registruoti pareiškėjai, dėl jų būklės yra pripažįstami netinkamu ir nereikalingu turtu, braukiami iš savivaldybės būstų sąrašo ir parduodami aukciono būdu.
Moters kreipimosi metu neparduotas ir niekam nebesiūlomas buvo vieno kambario butas Ruklio g. 10 name. Susitarta, kokius darbus pagal poreikį bute gali atlikti savivaldybės būsto administratorius (šiukšlių išvežimas, būsto išvalymas ir dezinfekcija, sulaužytų grindų remontas, sutvarkytos įėjimo durys bei santechnikos įranga, dujinė viryklė ir elektrinis karšto vandens šildytuvas). Vėliau moteris persigalvojo ir minėto buto nuomos atsisakė.
Po kiek laiko pas savivaldybės merą į priėmimą atvykusi asociacijos „Vardan Šeimos“ pirmininkė paprašė antrą kartą skirti tą patį butą, nes jonaviškė, neva, paskubėjo jo atsisakyti. Moterys, savivaldybės atstovų teigimu, matyt, nusprendė, kad jos žūtbūt išsireikalaus iš savivaldybės viso buto remonto arba kito, tvarkingesnio, buto, ir su skundais kreipėsi į žurnalistus bei į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Pilietę atstovaujanti Asociacijos – sąjungos „Vardan Šeimos“ pirmininkė pakartotinai kreipdamasi į merą akivaizdžiai jau turėjo tikslą šią situaciją išplatinti visiems kam įmanoma su tikslu pasiekti išimtinių sąlygų savo klientei, apeinant kitus seniau sąrašuose socialinio būsto laukiančius žmones.
J.Gumaniukienė pasakojo, jog susisiekė su „Vardan Šeimos“ asociacija ir paklausė, kas pasikeitė, galbūt savivaldybei taisyti savo klaidą ir naikinti sprendimą dėl šio buto skyrimo pilietei. „Mane patikino, kad tikrai ne, viskas gerai, butas reikalingas, sienų, grindų ir lubų remontą pasidarys patys, kviesdami prisidėti geros valios žmones“, – komentavo Jonavos rajono savivaldybės atstovė. – Nesuremontavus sienų, kurios tikrai yra baisiai apleistos ir nudėvėtos, šis butas tikrai yra netinkamas gyventi su vaikais, pilietei buvo siūlyta laukti ilgiau, kol galėsim pasiūlyti butą, kuris bus tinkamas be papildomų investicijų. Sprendimas imti blogos būklės butą nelaukiant (eilėje stovėta vos 0,5 metų) ir prisidėti pačiai prie jo tvarkymo buvo pačios pilietės ir jai atstovaujančios organizacijos, deja, kaip dabar matyti, to tikslas buvo priversti savivaldybę, vengiant skandalo, pritaikyti pilietei išimtines sąlygas.“
Savivaldybė turi didelį būsto fondą ir pakankamai daug išnuomoja būstų. Nuomos mokestis yra nedidelis, jo surinkimas nepakankamas ir nesudaro galimybių sukaupti ženklesnių lėšų, iš kurių atsilaisvinusiuose būstuose galėtų būti daromi būsto sienų ir lubų remontai. Jei savivaldybė skirtų biudžeto lėšų socialiniams būstams visiškai sutvarkyti ir remontuoti, lėšų poreikis būtų iki 0,5 mln. Eur per metus. Tokių galimybių nėra, be to, einant tokiu keliu, nukentėtų daugybė kitų socialinio pobūdžio programų, kurias savivaldybė vykdo, panaudodama socialinės paramos paskirties lėšas.
Savivaldybės teigimu, suremontavus būstą, jis greičiausiai nebeatitektų vienišai mamai, o būtų išnuomotas anksčiau už ją į sąrašus socialinio būsto nuomai įsirašiusiems ir minėto buto dėl jo blogos būklės atsisakiusiems pareiškėjams (tokių yra mažiausiai 5). Moteris gali likti sąrašuose ir laukti, kol jai bus pasiūlytas puikios būklės butas Jonavoje. Savivaldybė periodiškai plečia nuomojamų būstų fondą, pirkdama naujus butus. Viena iš naujai perkamų butų sąlygų visada yra buto būklė, kuriai esant galima bute apsigyventi nedarant jame remonto.
Neprisiima atsakomybės
Valstybė ir savivaldybė teikia paramą būstui išsinuomoti ar nusipirkti, tačiau nepriklausomai nuo to, kaip susiklostė moters gyvenimas ir dėl kokių priežasčių žmogus atsidūrė aklavietėje, nėra įsipareigojusios nedelsiant, pagal pareikalavimą, aprūpinti žmones valstybės remiamu kreditu ar savivaldybės nuomojamais būstais. Tam egzistuoja visiems bendros tvarkos, kurių nesilaikymas pažeistų lygiateisiškumo bei įstatymų viršenybės principus kitų asmenų atžvilgiu.
Beje, išimčių aukščiau minėtas įstatymas nenumato nei kūdikių besilaukiančioms, nei juos susigrąžinti iš laikinų globėjų siekiančioms mamoms. Ar mama turi tinkamą būstą vaikams auginti, sprendžia Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Ši moteris. kaip ir kiti asmenys, turi teisę kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl pašalpos būsto remontui skyrimo nustatyta tvarka.
