Nemaloni kaimynystė: skelbiam kovą skraidantiems ir ropojantiems vabzdžiais

Sušilus orams gyvenimas gamtoje tiesiog verda. Dėl švaros stygiaus ar netgi itin karštų orų dalis gamtos gali persikelti ir į namus: vasarą juose apsigyvena musės, tarakonai ar skruzdės.

Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>V.Balkūno nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>V.Balkūno nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl švaros stygiaus dalis gamtos gali persikelti ir į namus: musės, tarakonai, skruzdėlės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 7, 2019, 8:50 AM

Kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas laidoje „Lrytas tiesiogiai“ pasakojo, kad namuose vasarą dažniausiai apsigyvenančios musės perneša kai kurias ligas, tokias kaip dezinterija, salmoneliozė ir kitos, taigi, žmogus, turėdamas kontaktą su paviršiais, kur ropinėjo musės, gali susirgti.

Musės mėgsta šiltas patalpas. Jei karšta ir sausa ar patapa kondicionuojama, musių ji netraukia.

Musės į patalpas įprastai patenka pro atdarus langus, duris, ypač jei šiukšlių dėžė neišvalyta.

L. Grigaliūnas abejojo, ar miestuose musės veistųsi namuose, tačiau sąvartynuose jų tikrai netrūksta. Beje, šįmet vasara itin karšta, musės plačiau pasklidusios, taigi jų galima sutikti ir švariausiame sostinės mikrorajone.

Kovojant su musėmis, anksčiau naudoti ritinėliai su klijais. Dabar populiarėja ultravioletinės lempos.

Jų specialistas nerekomenduoja kabinti lauke, nes pritrauks kraujasiurbių. Tokios lempos tinkamiausios naudoti patalpose.

Šių lempų veikimo principas paprastas: musės viliojamos šviesos įskrenda į ertmę, iš kur nebegali ištrūkti. 

Vabzdžų aktyvumas, atkreipė dėmesį specialistas, šįmet ankstenis nei įprastai. Pavyzdžiui, širšių. Dar gegužės mėnesį kenkėjų kontrolės specialistus gyventojai jau kvietė naikinti širšių lizdų.

Į namus gali užklįsti ir skruzdės, ypač jei patalpose mėtosi maisto likučių – skruzdės ieško lengvai prieinamo maisto. Dažnesnės namuose juodosios skruzdėlės, įprastai gyvenančios prie namo, po trinkelėmis.

Nuo juodųjų skruzdžų gintis geriausia nesudarant sąlygų joms atsikraustyti į patalpas. Labai svarbu nepalikti maisto likučių, sandarinti plyšius.

Šį sezoną, anot M.Grigaliūno, vienas populiariausių iškvietimų – būtent dėl skruzdžių. Skruzdžių kolonijos naikinamos specialiomis cheminėmis medžiagomis, liaudiškos priemonės čia įprastai bejėgės.

Antroje vasaros pusėje suaktyvėja širšės ir vapsvos. Jų koloniją sudaro šimtai vamzdžių, taigi, juos naikinti pačiam sunku ir pavojinga.

Jei jau nusprendėte imtis šio reikalo, reikėtų pasirūpinti tinkama apranga, o chemines medžiagas naudoti atsakingai.

„Jei lizdas gerai matomas ir lengvai pasiekiamas, sulaukus vėlyvo vakaro arba anksti ryte galima purkšti chemines medžiagas ir nuimti lizdą.

Dieną, ypač jei karšta, to daryti nerekomenduojama“, – komentavo specialistas. 

Jei mediniame name įsisuko medgraužiai, pirmiausia, ką pastebėsite – pažeistą medieną, t. y. skyles, arba išgirsite krebždesį.

Nuo kinivarpų, ūsočių ir skaptukų ginamasi naudojant profilaktines priemones – tik ką nupjautą medieną impregnuojant specialiu antiseptiku, arba naudojant chemines priemones bei insekticidus.

Blakės patalpose gali atsirasti nebūtinai dėl nešvaros ar paliktų maisto likučių.

Blakei, M.Grigaliūno žodžiais, nesvarbu, ar blizgantis viešbutis, ar tvarkingi namai, ar landynė.

Įtarus, jog parsivežėte blakių, reikėtų išskalbti patalynę, o čiužinio kraštelius palyginti lygintuvu ar garų prietaisu. Galiausiai, čiužinį galima pakaitinti saunoje – reikėtų 50 laipsnių temperatūros. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.