„Daugiabučio kiemas yra ne tik tvoromis aptverta kokybiškai išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje svetimi nelaukiami. Tai ir erdvė kaimynų susitikimams bei vaikų žaidimams. Todėl ji turi būti įdomi, o dar nuostabiau, jei ir išskirtinė. Mes tokią ir turėsime“, – įsitikinusi Šilainiuose gyvenanti kaunietė apskaitininkė Viktorija Jevdokimova.
Taip pat mano ir daugiau Kaune bei pakaunėje įsikūrusių aktyvių žmonių. Jie ryžosi nerti į savotišką avantiūrą.
Bendradarbiaudami su menininkais ir patys pasiraitoję rankoves 4 bendruomenių nariai kūrybiškai pertvarko savo kiemus. Viena bendruomenė savotišku muziejumi verčia net visą miestelį.
Kauniečių idėjos ir noras burtis, bendrauti stebina net pačius projekto iniciatorius.
Kauno bendruomenių centrų asociacijos atstovas mano, kad vyresni žmonės dar nelabai pasitiki jaunų kūrėjų sumanymais, bet pamatę juos gal taip pat panorės kitaip tvarkyti savo aplinką.
Pravertė tėvystės atostogos
Petrašiūnuose esančios T.Masiulio gatvės 12-ojo ir 14-ojo daugiabučių gyventojai – projekto „Fluxus kiemas“ dalyviai. Juos subūrė aktyvus ortopedijos technikas, biomechanikos inžinierius Deividas Šatikas.
Vyro kaimynė Regina Kuzienė pasakojo, kad greta esančiuose namuose anksčiau gyveno daugiau vyresnių žmonių.
„Namai pastatyti seniai, juos reikėjo atnaujinti. Kiemas taip pat buvo gana apleistas. Mes, moterys, auginome gėles, bet greta augo persenę medžiai, gyvatvorės, stovėjo senas stalas, kurį reikėjo išmesti. Kiemo centre užgoždamas erdvę styrojo senas metalinis įtaisas skalbiniams džiauti“, – kiemo vaizdus prisiminė R.Kuzienė.
2014 metais į T.Masiulio gatvės 14-ąjį namą atsikraustė gyventi D.Šatikas su žmona Kristina bei naujagimiu sūnumi. Namų renovacija jau buvo prasidėjusi, bet, pasak gyventojų, darbai buvo atliekami nekokybiškai, ne taip, kaip gyventojai norėjo.
Darbai sparčiau pajudėjo, kai 2015 metais išėjęs tėvystės atostogų namų atnaujinimu ėmė rūpintis D.Šatikas.
Pastatų renovacijos procesui einant į pabaigą vyras ėmė galvoti ir apie tai, kaip pagražinti jų kiemą.
Įkvėpė Kauno marios
Petrašiūnų bendruomenės centre D.Šatikas sužinojo apie galimybę dalyvauti projekte „Fluxus kiemas“ ir pasitaręs su kaimynais nusiuntė paraišką.
„Ir laimėjome. Tai buvo fantastiška. Susitikę su architekte Ingrida Povilaitiene ir kraštovaizdžio architekte Erika Jurevičiūte papasakojome, kad norime bendros dviejų namų kiemo erdvės, kur galėtume rinktis, bendrauti, o vaikai – žaisti“, – pasakojo D.Šatikas.
Abi kūrėjos atidžiai išklausė gyventojų norus.
„Pagalvojome, kad Petrašiūnai ir T.Masiulio gatvė yra netoli Kauno marių, o žodis „Fluxus“ reiškia tėkmę, todėl kiemas galėtų asocijuotis su marių banga. Taip nusprendėme, kad kieme turi atsirasti gėlių juosta, kuri tarsi nubanguotų per visą jo erdvę. Dar kilo mintis įrengti kitų daugiabučių kiemams ne visai įprastų elementų“, – pasakojo I.Povilaitienė.
Dirbo ir jauni, ir seni
Architektės suvokė, kad už projektui skirtus pinigus galėtų įrengti tik kokį vieną elementą kiemui pagražinti, tačiau parengė didesnį viso kiemo pertvarkymo projektą.
„Mes, architektės, matome visumą“, – paaiškino I.Povilaitienė.
O tada gyventojai patys kibo į darbus, rovė senus želdinius, griovė suolus, stalą.
„Pasisekė, kad netoli yra statybos technikos ir įrankių nuomos punktas. Jauni vyrai iš jo atvairavo ekskavatorių, kraną, mes, vyresni, čiupome grėblius ir kastuvus. Keturis spalio savaitgalius nuo ryto iki vakaro dirbo 30 žmonių“, – pasakojo daugiabučio gyventojas senjoras Albinas Krupavičius.
Kas nepajėgė dirbti, kepė bulvių plokštainį, pyragus, be kurių neapsieina nė vienas kaimynų susibūrimas, ir vaišino besidarbuojančius.
Tiki, kad pinigų atras
Dabar kieme jau matyti senomis plytomis ir įvairiomis grindinio plytelėmis išgrįsti vingiuoti takai. Naujų gaminių atsisakyta, nes architektės skatino gyventojus nereikalingus daiktus naudoti antrą kartą, elgtis ekologiškai.
Išbetonuotas ir pagrindas nedideliam amfiteatrui, kuriame sėdimosios vietos pavasarį bus apkaltos medžio lentelėmis.
Kieme turi atsirasti ir daugybė įdomiai susodintų augalų, ir iš gėlių suformuota banga. Į medžius gyventojai ketina įkelti Kauno tarpukario architektūros pastatus primenančių inkilų.
„Vien augalai kainuos apie 10 tūkstančių eurų. Patys ieškosime pinigų, kad visos mums pasiūlytos architekčių idėjos būtų įgyvendintos“, – vilties įgyvendinti projektą nestokojo D.Šatikas.
Gimė kone darželio grupė
Kitoks bus ir Baltų prospekto 147-ojo daugiabučio kiemas. Idėja dalyvauti tame pačiame projekte kilo šio namo gyventojai apskaitininkei V.Jevdokimovai.
„2009–2010 metais mūsų 9 aukštų name gimė bene 10 naujagimių. Jaunos mamos, išėjusios į kiemą, ėmė bendrauti, dalytis rūpesčiais ir džiaugsmais. Paaugę vaikai taip pat susidraugavo – taip atsirado draugiška bendruomenė. Savo kieme ėmėme švęsti ir Kaimynų dieną“, – pasakojo V.Jevdokimova.
147-ojo ir gretimo daugiabučio vaikai anksčiau žaisdavo drauge, bet pernai kaimynai savo kiemą apsitvėrė, nes nebenorėjo, kad į jį eitų svetimi žmonės.
„Mes taip pat susiformavome namo sklypą, bet apsitverti tvoromis nenorime. Juk kiemas nėra tik automobilių stovėjimo aikštelė ar tvoros. Tai vieta, skirta burtis žmonėms. Nuostabu matyti, kad mūsų vaikai vis dar eina į kiemą žaisti, o ne sėdi įsikniaubę į telefonus“, – įžvalgomis dalijosi V.Jevdokimova.
Pergale beveik netikėjo
Kai aktyvi moteris socialiniuose tinkluose perskaitė apie kvietimą dalyvauti projekte „Fluxus kiemas“, iš karto pasiryžo bandyti sėkmę.
„Kaimynai pritarė, visi sakė: puiku, daryk, bet dokumentus teko tvarkyti man vienai. Vilties, kad laimėsime, buvo mažai. Todėl sužinojusi, kad mūsų kiemas laimėjo konkursą, klykiau iš laimės“, – pasakojo V.Jevdokimova.
Vėliau atėjo metas sukurti konkretesnę viziją, ką kieme gyventojai norėtų turėti.
„Svarstydama apie tai suvokiau, kad mes neretai pro langus stebime kieme žaidžiančius savo vaikus. Iš viršaus jie atrodo kaip visatos gyventojai. O ir laimėjus konkursą džiaugdamasi pagalvojau: tai – kosmosas, juk esame tik eilinio Šilainių daugiabučio gyventojai, o štai kažkas mumis domisi“, – kalbėjo V.Jevdokimova.
Moteriai taip ir kilo mintis, kad kiemą būtų galima paversti kosmosu ar savotiška visata. Vaikai galėtų čiuožti nuo Saturno žiedo ar suptis ant jauno mėnulio, tėčiai žaistų šachmatais ar šaškėmis Marse, mamos gertų arbatą Veneroje, močiutės nertų servetėles Jupiteryje, o seneliai skaitytų knygas Neptūne. Visi kiemo galaktikoje galėtų ilsėtis ir pramogauti.
Projektą ketina tęsti
Savo idėją, kuriai pritarė ir kaimynai, V.Jevdokimova pristatė architektei iš Lenkijos Agatai Wozniczkai. Ji buvo pakviesta bendradarbiauti su Baltų prospekto 147-ojo namo gyventojais.
„Menininkė sukūrė apvalius paviljonus, skirtus pasėdėti, žaisti. Iš viso parengė 4 skirtingus paviljonų projektus.
Už „Fluxus kiemui“ skirtus pinigus galėsime įsirengti tik vieną objektą. Bet manome, kad ateityje patys ieškosime lėšų, kaip menininkės parengtą projektą įgyvendinti. Juk esame laimingi kosmonautai“, – šypsojosi V.Jevdokimova.
Panašiai kaimynystės istorija plėtojosi ir Kauno rajono Naujasodžio kaime, Politechnikos gatvėje. Bendruomenė nuo seno rūpinosi vieša erdve prie Neries, kur renkasi ir bendrauja, o neseniai šią žemę gyventojai privatizavo.
Idėja dalyvauti projekte kilo naujasodietei draudimo brokerei Vitalijai Adomaitienei. Gatvės bendruomenė konkursą laimėjo, jai talkino ta pati architektė iš Lenkijos A.Wozniczka.
Pavasarį vietinių gyventojų pamėgtoje poilsio vietoje turėtų atsirasti menininkės sukurtas apvalus objektas, ant kurio bus galima ir atsisėsti, ir jame žaisti.
Kaimynai nebuvo pažįstami
Netradiciškai į kvietimą dalyvauti „Fluxus kiemo“ projekte pažvelgė Kauno rajone, Rokuose, gyvenantis dizaineris Konstantinas Klimavičius.
„Rokai – savotiška vieta. Gyventojai atsitvėrę tvoromis, beveik niekas su kaimynais nebendrauja, nepažįsta vieni kitų. Kai išgirdau apie galimybę dalyvauti bendrame menininkų ir gyventojų projekte, kilo idėja ne pagražinti kokį nors vieną kiemą, bet paįvairinti daugiau privačių namų ir daugiabučių kiemų“, – pasakojo Rokų gyventojas.
Dizaineriui kilo mintis kiemams suteikti pavadinimus, susijusius su ten gyvenančių žmonių ar pačių Rokų istorijomis. Pavadinimai turėtų būti išrašyti meniškose lentelėse.
Apie savo sumanymą pavadinimu „Kalbantys kiemai“ K.Klimavičius papasakojo su bendruomene pasiryžusiai kurti menininkei Eglei Vitkutei. Jie keliavo po Rokus, bendravo su žmonėmis, domėjosi jų istorijomis. Taip pat kvietė gyventojus į užsiėmimus, kur mokė, kaip lipdyti iš molio ar kurti mozaikas, kad patys žmonės pasigamintų lenteles.
Atsirado brangenybių kiemas
Dabar prie K.Klimavičiaus namo vartų kabo meno kūrinys su užrašu „Mamutų kiemas“.
„Kai gimė anūkė, žmona nenorėjo, kad ją vadintų močiute. Pasakė, kad bus mamutė. Vadinasi, aš – mamutas. Taip atsirado mūsų namo ir kiemo pavadinimas. Ženkle, kuris pritvirtintas prie namų, pavaizdavome tarsi Žemės rutulį, nes mėgstame keliauti, taip pat į jį įkištas pieštukas, teptukas“, – pasakojo išradingas vyras.
O daugiabučio, esančio Kazio Borutos gatvėje, kiemas tapo „Baltaragio malūno“ kiemu. Molio lentelėje suklijuota malūno mozaika.
Šaltkalvis kiemą pavadino Žydinčio metalo kiemu. Jame meistras ir taip jau buvo pristatęs visokių keistų dirbinių iš metalo, o dabar galeriją papildė metalinių gėlių kompozicija.
Dar viena šeima savo kiemą nusprendė pavadinti Brangenybių kiemu, nes vyro vardas Gintaras, žmonos – Auksė, vaikų – Deimantas ir Perla.
Mano, kad idėja plis plačiau
K.Klimavičius pasakojo, jog įkalbinėdamas žmones prisijungti prie projekto pastebėjo, kad dauguma yra linkę bendrauti ir norėtų kurti, bet kuklinasi.
„Matyt, bijo apsijuokti, bet kai pabandė kurti, įsidrąsino. Įrengiant vis naują lentelę žmonės susiburdavo, taip pamažu susipažino, ėmė labiau bendrauti“, – pasakojo K.Klimavičius.
Iš viso Rokuose atsiras 17 išradingų lentelių. Atrodytų, nedaug, bet šis žingsnis išjudino bendruomenę. Menininkė sukurs ir žemėlapį, kur bus pažymėti visi išskirtiniai kiemai. Žemėlapis gali būti įdomus ne tik turistams, bet ir patiems gyventojams.
„Gimnazija, kuri taip pat sukūrė savo lentelę, mano, kad vadovaujantis žemėlapiu būtų galima rengti orientacines varžybas“, – džiaugėsi K.Klimavičius.
Jau ir daugiau gyventojų susižavėjo lentelių projektu. Gruodžio pradžioje bendruomenė rinksis ir tada paaiškės, kas dar nori pasigaminti išradingų kiemo iškabų.
Susipažinę su Rokų gyventojų idėja tokių pat lentelių panoro ir kitos Kauno rajono gyvenvietės žmonės.
„Ringaudų gyventojai, dirbantys Rokuose, pradėjo teirautis, kaip tokias lenteles sukurti. Matyt, idėja pasklis kur kas plačiau, ne tik po mūsų gyvenvietę“, – svarstė K.Klimavičius.
Norėjo dalyvauti net 13 bendruomenių
Greta Minkštimienė
Programos „Visi kaip vienas“ kuratorė
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ darbuotojai yra parengę įvairių programų, skirtų menininkų ir bendruomenių bendradarbiavimui. Viena jų yra „Visi kaip vienas“. Šią programą sudaro 6 projektai, tarp kurių yra ir „Fluxus kiemas“.
„Fluxus kiemo“ tikslas – skatinti Kauno gyvenamųjų rajonų ir Kauno rajono seniūnijų bendruomenių narių bendradarbiavimą su menininkais, kurie drauge pradėtų keisti kiemus – erdves, esančias arčiausiai žmonių gyvenamosios vietos. Juk kiemas – tai vieta, kur galima ne tik susirinkti, bendrauti, duoti, gauti ir dalytis, bet ir drauge kurti.
Projekte kvietėme dalyvauti tuos, kurie norėjo į savo kiemą įsileisti netikėtumą, nuotykį ir drauge su kaimynais išsivaduoti iš rutinos.
Idėja susidomėjo 10 Kauno miesto ir 3 Kauno rajono bendruomenės. Išrinkome po dvi, nes biudžetas nedidelis, kiekvienai bendruomenei galėjome skirti po 4 tūkstančius eurų.
Menininkai, sutikę dirbti su bendruomenėmis, kiekvienai jų pateikė po 4–5 projektus ir gyventojai išsirinko jiems priimtiniausias idėjas bei kūrėjus.
Mes, projekto sumanytojai, patys buvome nustebę ir sužavėti, kokių nuostabių ir aktyvių žmonių gyvena Kaune ir pakaunėje. Dar vienas puikus dalykas – kad gyventojai, patyrę bendradarbiavimo su menininkais ir kūrybos džiaugsmą, ne tik ėmė labiau bendrauti, bet ir patys toliau ketina gražinti savo aplinką“.
Jauni žmonės idėjas priima greičiau
Ramūnas Navickas
Kauno bendruomenių centrų asociacijos tarybos pirmininkas
„Mūsų asociacija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su „Kaunu – Europos kultūros sostine 2022“. Toje organizacijoje dirba jauni, veržlūs žmonės, kurie siekia, kad gyventojai labai bendrautų su menininkais.
Tai puikus sumanymas, nes paprastai žmonės įpratę švęsti tik Jonines, Užgavėnes, pastaruoju metu vis populiaresnė darosi Kaimynų diena. Bet naujų išradingų idėjų stinga.
Ten, kur bendruomenių centrų vadovai bei nariai jaunesni, įvairūs modernūs projektai išpopuliarėja, prigyja. Taip nutiko, pavyzdžiui, Petrašiūnuose.
Vis dėlto didesnei daliai bendruomenių centrų vadovauja vyresni žmonės. Jie ne visada supranta jaunimo idėjas. Bet manau, kad pamatę teigiamus pavyzdžius kauniečiai vis labiau patikės galimybe patiems kurti savo aplinką ir tai daryti išradingai.“
