Vandenio gatvė – nuolat sunerimusių vilniečių akiratyje. Jie baiminasi, kad netoli Fabijoniškių sąvartyno lyginami sklypai statyboms gali kelti pavojų.
Užkliuvo ir šalia esanti K.Bradūno gatvė, kuri esą taip pat gali pakliūti į sąvartyno apsaugos zoną.
Jau seniai Fabijoniškių sąvartynas laikomas ekologine piktžaizde.
Jis baigtas eksploatuoti 1987 metais, iš dalies rekultivuotas.
Bet hidrogeologas Gediminas Čyžius sakė, kad padėtis Fabijoniškėse gerėja, požeminiai vandenys vis labiau išsivalo.
Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė aiškino, kad vilniečiams dėl būsimų statybų nėra ko nerimauti: Vandenio gatvė nepatenka į buvusio Fabijoniškių sąvartyno teritoriją. Jeigu būtų priešingai, ten būtų draudžiami bet kokie statybos darbai.
Anot savivaldybės atstovės, uždaryto atliekų sąvartyno teritorijoje taikomi reikalavimai dėl ūkinės ir kitokios veiklos apribojimo.
Reikalavimų taikymą ir laikotarpius, kurių metu uždarytas sąvartynas gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, nustato Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.
„Uždarytų ir nebenaudojamų sąvartynų didžiulėse teritorijose kelis dešimtmečius, kol vyksta atliekų puvimo ir irimo procesai, iš esmės negalima jokia ūkinė veikla.
Tačiau Vakarų Europoje, JAV uždarytuose sąvartynuose populiaru įrengti vėjo jėgainių ar saulės elektrinių parkus. Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą, tokiems projektams gali būti skiriama subsidija“, – aiškino N.Kolkaitė.
Beje, į Fabijoniškių sąvartyno teritoriją patenka trijų privačių sklypų dalys. Dabar galiojančiame bendrajame plane nurodyta, kad sąvartynas patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, kurioje plėtra negalima. Tai yra neurbanizuojama teritorija.
Pastebėta, kad teršalų sparčiai mažėja
Prieš keletą metų buvo atliktas savivaldybės uždarytų sąvartynų būklės monitoringas.
Jame nurodoma, kad Fabijoniškių sąvartyne atliekos pradėtos kaupti 1962 metais išeksploatuotame smėlio ir žvyro karjere. Jį uždarius buvo atkurta beveik natūrali buvusio reljefo forma – 20–25 metrų aukščio kalva.
15 hektarų sąvartyne buvo kaupiamos buitinės ir pramoninės atliekos: popierius, kartonas, polietilenas, maisto atliekos, metalas, gelžbetonio ir medžio nuolaužos.
Specialistai nustatė, kad didžiausias buitinių atliekų storis siekia 17,7 metro, o vidutinis – apie 12 metrų. Tai užfiksavo gręžiniai.
Monitoringo ataskaitoje nurodyta, kad chloridų koncentracija sąvartyno filtrate iki 7,7 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Taip pat šiuos reikalavimus iki 4,8–10 kartų viršijo ir chromas su nikeliu.
Tačiau specialistai, įvertinę Fabijoniškių sąvartoje susikaupusio filtrato atskirų cheminių komponentų kaitą, pastebėjo labai aiškią chloridų, natrio, sulfatų koncentracijos mažėjimo tendenciją.
