„Braškės iš savų surinktų sėklų niekada nepaveldės motininių savybių, nes braškė – dviejų žemuogių (čilinės, kuri brandina didesnes uogas, ir virgininės, kuri panaši į mūsų laukinę žemuogę) hibridas, taigi, pasėjus net pačios didžiausios uogos sėklų, deja, išaugs, geriausiu atveju, čilinių žemuogių“, – aiškino braškių augintoja.
Panorusi patikrinti šį teiginį, eksperimentui ji rinkosi dviejų veislių – „Delician“ ir „Grandian“, kurios įvardijamos kaip vidutinio ankstyvumo braškės, sėklas. Pakelyje buvo kapsulė su 12 sėklų, išdygo po 8–9 daigus. Pakelio kaina 2,50 euro, vadinasi, viena sėkla kainavo 0,25 euro, tiek, anot Sandros, paprastai kainuoja kokybiškas geros veislės daigas.
Sandra pasakojo, jog sausio pradžioje sėklas subėrė į indelį, sulaukė, kol išdygs, išpikavo. Gegužės pradžioje turėjo neblogų daigų, kuriuos birželį persodino į pakeltą lysvę su kompostine, derlinga žeme. Žinoma, daigus laistė.
Liepos pradžioje daigai pražydo, o mėnesio pabaigoje sulaukė ir pirmųjų uogų.
„Turiu pasakyti, kad uogos dera ir dabar, jos vidutinio dydžio, nėra labai stambios, kai kurios dydžiu panašios į čilinę žemuogę. Uogos labai saldžios, bet tai gali būti ir geros kompostinės žemės įtaka. Braškėms nieko netrūksta, nėra didelių temperatūros pasikeitimų, stresų, laistymo pakanka. Atsiradus ūsų, šie irgi žydi“, – eksperimento rezultatais dalijosi braškių augintoja.
