Lietuviai nesnaudžia: ėmė siūlyti mobilius namų biurus, skelbia ir kainas

Per pandemiją dirbame vidutiniškai 48 minutėmis ilgiau, rodo „Bloomberg“ publikuotas tyrimas. „Akivaizdu, jog atrasti balansą po vienu stogu apjungiant namų ir biuro gyvenimus nėra lengva. Dabar nebegalime uždaryti durų, išeiti į sporto klubą ar susitikti su draugais – laikas sau ir šeimai persipina su aiškias ribas praradusiomis darbo valandomis“, – sako pirmąjį Lietuvoje mobilų biurą namams sukūrusios įmonės  vadovas Dovydas Duoblys.

Svarbiausia namų biurui: atskirta nuo namų laisvalaikio erdvė, taisyklingąa laikysena, tinkamas apšvietimas bei garso izoliacija.
Svarbiausia namų biurui: atskirta nuo namų laisvalaikio erdvė, taisyklingąa laikysena, tinkamas apšvietimas bei garso izoliacija.
Svarbiausia namų biurui: atskirta nuo namų laisvalaikio erdvė, taisyklingąa laikysena, tinkamas apšvietimas bei garso izoliacija.
Svarbiausia namų biurui: atskirta nuo namų laisvalaikio erdvė, taisyklingąa laikysena, tinkamas apšvietimas bei garso izoliacija.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 5, 2021, 2:47 PM

Verslininkas kartu su kolegomis rinkai pristatė unikalų sprendimą – mobilų biurą  namams „Portoffice“. D. Duoblys sako, jog idėja sukurti inovatyvią darbo erdvę gimė siekiant padėti žmonėms susigrąžinti darbo ir laisvalaikio balansą:

„Įmonės darbuotojams persikėlus dirbti iš namų ieškojome įvairių būdų kaip atskirti namų ir darbo erdves. Tinkamo sprendimo neradus visoje Europoje nusprendėme jį sukurti patys“.

„Kuriant mobilųjį biurą susirašėme esmines problemas, su kuriomis susidūrėme dirbant namuose. Taip priėjome išvadą, jog norint pagerinti nuotolinio darbo kokybę ir produktyvumą turėtume atsižvelgti į keturis esminius niuansus: atskirtą nuo namų laisvalaikio erdvę, taisyklingą laikyseną, tinkamą apšvietimą bei garso izoliaciją“, – patarimais dalinasi įmonės vadovas.

Atskiros namų ir darbo erdvės

Namų aplinkoje susikoncentruoti ne retam sekasi kur kas sunkiau negu biure. Prie pašalinių trukdžių prisideda ir namiškiai, ir buitis, ir į online erdvę persikėlusi darbinė komunikacija: „Neturint dedikuotos erdvės, negalime įeiti į organišką darbo ritmą, sunkiau susikaupiame, lengviau išsiblaškome. Automatiškai ir prie kompiuterio užsibūname ilgiau, nes darbus atliekame lėčiau.

Tad verta stengtis atsitverti vieną namų kampą ir susikurti stacionarią erdvę, kurioje kiekvieną dieną dirbsite, o darbus pabaigus joje laiko nebeleisite.“

Taisyklinga laikysena

Nors darbas susikėlus kojas ant sofos skamba kaip nebloga alternatyva biurui, tai gerokai mažina produktyvumą ir kenkia stuburui: „Namų biure stenkitės dirbti kėdėje tiesiu atlošu, padedančioje išlaikyti tiesią nugarą. Tuo tarpu stalo aukštis turėtų būti apie 72 cm – taip galėsite sėdėti patogiai ir nesikūprinsite“.

Turint stacionarią darbo erdvę sureguliuokite darbinio kompiuterio monitoriaus aukštį. Jei dirbate su nešiojamu kompiuteriu, pasidėkite jį ant paaukštinimo. Sėdint tiesiai turėtumėte žiūrėti apie 20-30 proc. žemiau nuo ekrano viršaus. Tai leis nesikūprinti ir saugos jūsų stuburą.

Garso izoliacija

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog namų garsai jūsų neblaško, fone sklandantis vaikų klegesys, skambučiai, ar televizorius gali nemenkai trukdyti jūsų gebėjimui susikaupti. Jei neturite galimybės dirbti atskirame kambaryje, stenkitės į situaciją žiūrėti kūrybiškai ir pasinaudokite ausų kamštukais ar garsą izoliuojančiomis ausinėmis.

Šioje situacijoje padės ir inovatyvūs sprendimai kaip garsą izoliuojančios širmos: širma leidžia išsklaidyti tiesioginį garsą ir pakeisti jį į foninį. Taip galėsite apsaugoti ir šeimos laisvalaikį, ir savo gebėjimą netrukdomai susikaupti darbui.

Dirbant iš namų neretai ignoruojame tinkamo apšvietimo poreikį, tačiau jį atitinkamai sureguliavus vakare jausitės gerokai mažiau pavargę nei įprastai.

Darbui iš namų geriausiai tinka natūrali šviesa, kurioje galite aiškiai įskaityti dokumentus be papildomo apšvietimo. Ankstyvą rytą ar vakare stenkitės naudoti sienines ar lubose įmontuotas lempas.

Jei mėgstate dirbti su staline lempa, pasistenkite, jog ji nešviestų jums tiesiai į akis ir neatsispindėtų kompiuterio ekrane. Taip pat svarbu atsižvelgti, jog kompiuterio ekranas būtų tik šiek tiek šviesesnis nei aplinka, kurioje dirbate.

Biuro rutina ir laiko planavimas

Persikėlus dirbti iš namų svarbu nepaleisti disciplinos, padedančios įeiti į tinkamą darbo dienos ritmą. Stenkitės drąstiškai nekeisti įprasto savo gyvenimo tempo – keltis kaip anksčiau, rinktis aprangą, kuri neįpareigotų, tačiau ir leistų jaustis kiek labiau pasitempus nei įprasta namie. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmenos, tokia rutina siunčia teigiamus signalus smegenims ir padeda atlikti darbus produktyviau.

Aiški darbotvarkė padės lengviau prioretizuoti darbus ir nepasimesti namų ruošoje. „Tam padeda laiko planavimas vadinamais blokais. Tai reiškia, jog tam tikros dienos valandos yra tarsi užblokuotos atlikti konkrečiam darbui, pavyzdžiui, rytas nuo 9:00 iki 11:00 val. yra skirtas pabaigti prezentaciją ar atsakyti į laiškus. Tokie maži dienos „sprintai“ leidžia nenuklysti nuo pagrindinių darbo dienos tikslų.

„Hibridinis“ darbo modelis

Nenuostabu, jog susiduriame su iššūkiais – lyg šiolei, nuotolinis darbas nebuvo įprastas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pandemijos akivaizdoje „Twitter“ korporacija buvo pirmoji, kuri priėmė sprendimą į biurą taip ir nebegrįžti.

„Nors naudos akivaizdžios – mažiau laiko praleisto kamščiuose, daugiau laiko šeimai ir sau – akivaizdu, jog dirbti iš namų dar tik mokomės“, – sako verslininkas.

Pasak D. Duoblio, tikėtina, jog ateityje vis daugiau populiarumo susilauks „hibridinis“ darbo modelis: „Pažaboję darbo iš namų rutiną nebenorėsime kiekvieną dieną keliauti į biurą. Hibridinis darbo modelis siūlys dirbti dalį savaitės namuose, dalį biure. Taip žmonės ir sutaupytų laiko, ir išlaikytų galimybę bendrauti su kolegomis.

Kainos lietuvių sukurto produkto prasideda nuo keliasdešimt eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.