Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėjo „Statybų studijos“ lektorius ir statybų ekspertas Linas Mikaila.
Anot pašnekovo, jei į jį kreipiasi klientas ir paprašo statybų sąmatos, nes turi išsirinkęs sklypą, pasirengęs projektą, sumokėjęs architektams, pirmiausia tokio kliento klausiama, ar jis žino, kiek tas namas, vidaus įrengimas ir aplinkos sutvarkymas kainuos bei kokią paskolą jis gali gauti arba kiek pinigų gali skirti statyboms.
„Maždaug 80 proc. besikreipiančiųjų tos informacijos nevaldo, retas kuris buvęs banke, namo kaina jiems plaukiojanti suma, neretai vėliau išaiškėja, kad tas žmogus paskolos apskritai negaus, arba namas jam visgi per brangus.
Būna atvejų, kuomet suprojektuotas namas kainuotų 250 tūkst. eurų, daug daugiau nei finansinės žmonių galimybės leistų. Būna, kad kreipiasi jau įrengę pamatus, tačiau užstringa su banko finansavimu, ateina konsultuotis, o tu supranti, kad ačiū dievui, jog jie sustojo statyti, nes namas suprojektuotas tokio dydžio, kad ekonominės klasės sklype visiškai netinka.
Jei tie žmonės paskolą būtų gavę, bestatydami pasiektų ribą, o finansavimo pabaigti statybų nebegautų. Tokiais atvejais neretai parduodamas sklypas su pamatais. Paklausa didžiulė, jį greitai nuperka, prieš trejus metus tokie sklypai buvo nelikvidūs, geriau būdavo pamatus išardyti ir tuomet parduoti. Kadangi lietuvis individualistas, būna ir taip, kad pasižiūri projektą, sako: „ne, man netinka“, ir geriau pirks naują sklypą, projektuos namą ir statys pagal save“, – pasakojo statybų ekspertas.
Kita problema – ne visi pagalvoja, kad bankai prašo pradinio įnašo. Turi būti įsigijęs sklypą, susiprojektavęs namą ir pasistatęs vadinamąją dėžutę. Jei visus pinigus išleidai sklypui, projektavimui, reikia dar kone 50–60 tūkst. investuoti, kad apskritai galėtum kreiptis į banką.
Koks turėtų būti verslo planas? „Pirmiausia, turi žinoti, kiek pinigų gali skirti statyboms, taip pat pasitarti su bankais dėl finansavimo, remiantis gautomis sumomis rinktis namo architektūrą ir plotą, įvertinti, kiek tai kainuotų, taip pat aplinkos sutvarkymas, baldai. Atsižvelgiant į planuojamą namo plotą, gali spręsti, koks sklypas reikalingas, koks rajonas, kiek viskas kainuos. Jei suplanuotas biudžetas per daug išsipučia, reikėtų keisti sklypą ar namo plotą, galbūt, namo architektūrą“, – patarimais dalijosi pašnekovas.
Nemažai kas įsivaizduoja, jog namas tiesiog negali kainuoti labai brangiai. „Man pačiam statybos irgi atrodo brangios. Kartais su kolegomis pajuokaujame, iš kur žmonės turi tiek pinigų. Jei ypatingesnio namo statybos siekia pusę milijono eurų, juk kyla klausimas, kaip taip gali būti? Atrodo, jei esu gerai apmokamas samdomas specialistas galiu statytis bent jau 250 kv. m ploto namą. Bet suskaičiavus paaiškėja, kad trūksta 150 tūkst. eurų“, – komentavo L. Mikaila.
Per metus bent jau vienas klientas, supratęs, kad negali įgyvendinti to, ko nori, statybas atideda vėlesniam laikui arba nusiperka mažesnį, bet prabangesnį butą. Būna atvejų, kuomet suprojektuotas 45 kv. m ploto garažas taupant keičiamas stogine. Taip išlaikomas namo grožis, bet sutaupoma daug pinigų. Visgi tokie sprendimai priimami retai. Jei trūksta 20–30 tūkst. eurų, žmogus įprastai surenka tuos pinigus, bet jei trūksta 150 tūkst. eurų, nėra prasmės statyti namo. Arba turi susimažinti apetitą, arba kaupti finansus.
Nuo praėjusio rudens mediena, polistireninis putplastis, metalas gerokai pabrango, taigi, ir pamatai, fasado apšiltinimas bei apdaila, stogo konstrukcijos kainuoja 10–15 proc. daugiau.
Jei pastaruoju metu pagrindinių medžiagų kainų augimas stabilizavosi, dėl deficito pradeda brangti kitos medžiagos, darbo jėga, geri, patikimi meistrai užimti 3–5 mėnesius.
„Vienas pavyzdžių: neseniai gautas langų pasiūlymas, atėjus laikui pirkti tiekėjas sako – langai pabrango 8 tūkst. eurų. Brango stiklo paketai, aliuminis, medis. Visi tie kaštai persikelia ant pirkėjo pečių. Stambūs vystytojai su rangovais sudaro sutartis, kuriose įrašyta, kad kainas būtų galima peržiūrėti.
Jeigu rinkoje prasidės bankrotai, nes rangovai nesugebės įvykdyti įsipareigojimų dėl kainų, sugrius visa rinka, o to niekam nereikia. Jeigu žmogus statosi sau namą, samdosi mūrininką, o greta vystytojai stato penkis kotedžus, ir jiems staiga prireikia mūrininko, šie jam pasiūlys 30 proc. daugiau ir jį persivilios“, – tuo, kas vyksta rinkoje, dalijosi pašnekovas.
Kiek architektūra turi įtakos namo kainai? Iš principo, anot eksperto, pats pigiausias namas būtų cilindro formos. Pats L. Mikaila yra matęs tris tokius namus, tačiau, jo nuomone, tokių namų tikrai nestato vien dėl to, kad pigiau.
Lyginant stačiakampį ir cilindro formos namus, jei jų abiejų grindų ir stogo plotas 100 kv. m, tai cilindro formos name sienų ploto apie 14 proc. mažiau. Tiek maždaug pigiau kainuos statybos.
Taip pat pigiausi namai vieno aukšto su mansarda. Tokie namai įprastai statomi kaimiškose vietovėse. Toliau – vieno aukšto su pakelta mansarda.
Tuomet pagal brangumą rikiuojasi dviejų aukštų namai, galiausiai, vieno aukšto namai. „Jei turėtume vienodas sąlygas, pavyzdžiui, kad abu namai su skardiniu stogu, plastikiniais langais ir tinkuojamuoju fasadu, tai vieno aukšto namas išeitų brangesnis. Tačiau ne tiek daug, kad nelaimėtų renkantis dėl jo patogumo. Jei įmanoma statyti vieno aukšto namą, aš už tai.
Nes kitaip vaikų kambariu tampa svetainė, antras aukštas nenaudojamas iki vaikui sueina 7 metai. Daug bėgiojimo, jei vaiko daiktai per du aukštus ar drabužinė. Visi senstame, jei yra sveikatos problemų, didelė tikimybė, kad namą reikės keisti“, – mano pašnekovas.
