Daug kalbų prieš Vasario 16-ąją būta apie Signatarų namų balkoną, bet po šventės pasklido kalbos apie šio istorinio pastato būklę. Kodėl tokios nutriušusios balkono durys? Ar gretimas balkonas, kuriame stovėjo akivaizdžiai per daug žmonių, nėra avarinis? Kada ketinama atnaujinti Signatarų namų fasadą?
Atrodytų, kad Signatarų namų balkono durims tereikia vienos gerų dažų skardinės ir jos nebebus apsilaupiusios, aprūdijusiais metaliniais apkaustais.
Pasirodo, Signatarų namų rekonstravimo projektas parengtas seniai, bet jam vis pritrūksta lėšų.
Senokai parengė projektą
Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam priklauso Signatarų namai, atstovė Živilė Stadalytė pasakojo, kad šio objekto rekonstravimo investicinis projektas parengtas dar 2015 metais, tačiau dėl finansavimo trūkumo valstybės biudžete viso pastato atnaujinimo darbai nebuvo pradėti.
Tiesa, Vokietijoje radus Vasario 16-osios Aktą, 2017-aisiais priimtas sprendimas paruošti Signatarų namus šiam istoriniam dokumentui eksponuoti.
Tada buvo atliktas kosmetinis vidaus remontas, atnaujinta ekspozicija. Tam buvo panaudota dalis investicijų projekte numatytų lėšų.
Laukia nesulaukia pinigų
Anot Ž.Stadalytės, Lietuvos nacionalinis muziejus yra pasiruošęs ir galėtų pradėti Signatarų namų atnaujinimo darbus. Tam statybos leidimas gautas dar 2017 metais.
Tačiau lėšų darbams skyrimas priklauso nuo Kultūros ministerijos. „Jei tik tokių lėšų valstybės biudžete atsirastų, Lietuvos nacionalinis muziejus yra pasiruošęs nedelsdamas pradėti Signatarų namų atnaujinimo darbus“, – kalbėjo muziejaus atstovė.
Paklausta, kodėl prieš Vasario 16-ąją nebuvo atlikti kosmetiniai Signatarų namų išorės tvarkymo darbai, ji aiškino, kad tai nėra tikslinga: „Kad būtų užtikrinta pastato reprezentacinė išvaizda, reikėtų iš esmės pradėti kompleksinius jo atnaujinimo darbus.“
Pastatą niokojo gaisras
Vadinamajam Štralio namui Pilies gatvėje Signatarų namų vardas prigijo Sąjūdžio laikais.
Po dalimi namo yra gotikiniai XVI amžiuje stovėjusio namo rūsiai. 1645 metais namas priklausė Vilniaus burmistrui.
1748 metais čia stovėjusį mūrinį namą nuniokojo gaisras ir jis buvo atstatytas trijų aukštų. XIX amžiaus pabaigoje savininkas Kazimieras Štralis jį rekonstravo pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą ir namas įgijo neorenesansinį pavidalą.
XX amžiaus pradžioje pirmajame aukšte buvo Štralio kavinė, į kurią užsukdavo ir lietuvių visuomenės veikėjai.
1915–1918 metais trečiajame pastato aukšte buvo įsikūręs Lietuvių laikinojo komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti centrinis komitetas, vėliau Lietuvos Taryba, kuri ir priėmė Nepriklausomybės Aktą.
