„Mano namai ir kiemas būtinai turi kvepėti“, – sako trijų vaikų mama,Trakų savivaldybės aplinkosaugininkė.
Senosios Būdos kaime (Trakų raj.) Neverovskiai sodybą įsigijo prieš 6 metus. Pirmą kartą atvykę apžiūrėti apsisprendė akimirksniu – nors čia stovėjo griūvantis šimtametis namas, panašaus stovio ūkiniai pastatai (viename jų šeima laikinai įsikūrė) ir viskas neįmanomai apžėlę, pati vieta darbščią porą tiesiog užbūrė. Statybose dirbantis sutuoktinis Miroslavas žinojo, kad sugebės pastatyti šeimai naują namą, o Inutė jau savo ankstesniuose namuose buvo įnikusi į aplinkos tvarkymą, tiesa, ten – 8 aruose, ir šis užsiėmimas vis labiau jai patiko.
Dažnai vos kelių arų sklype pagyvenę žmonės skundžiasi, kad pavargo tarnauti namui, nusibodo pjauti žolę, rūpintis „varvančiu“ stogu ir kitais reikalais, tačiau Neverovskiams tai nesuprantama kalba. Kai jiems pagailo laiko, kurį gaišdavo šienaudami daugiau nei pusę jų teritorijos užimančias natūralias pievas, tiesiog įsigijo avių ir dabar jos rūpinasi, kad pievos neužželtų.
„Man ir ravėti niekada nebuvo kančia. Vienoms moterims patinka su knyga terasoje pasėdėti, tuo tarpu aš renkuosi gėlynus, prižiūrėdama juos atsipalaiduoju, pabūnu su savimi“, – kalbėjo moteris. Iš kur ta meilės augalams ji per daug nesvarsto, gal vaikystėje prisižiūrėjo, kaip tėvas iš sėklų daigindavo daržoves, o gal ir ne. Prisimena, kai su vyru apsigyveno nuosavame name Lentvaryje, tiesiog norėjo kuo gražiau susitvarkyti aplinką, todėl savaime ėmė daugiau domėtis dekoratyviniais augalais, lankyti įvairius apželdinimo kursus, štai tada ir atrado savo žaliąjį hobį.
Neseniai Inutė bandė susikaičiuoti, kiek gi augalų dabar puošia jų kiemą – gavosi apie 500 skirtingų veislių. Ar būtų įmanoma juos konvertuoti į eurus? Tikrai ne, nes perka nedaug, gal tik kokius 10 proc., didžiąją dalį pati pasidaugina, išmoko skiepyti.
„Turbūt brangiausiai įvertinčiau savo darbą – augalų priežiūrą. Žinau, jog skaičiuojama, kad pilnai sutvarkytos namo aplinkos (ne tik gėlynai, bet ir takeliai, laistymo sistemos) kaina lygi pusei pilnai įrengto namo kainos. Kol kas į savo naują namą investavome 100 tūkst. eurų, tačiau jis dar net neįrengtas, tad galite įsivaizduoti, apie kokias sumas kalbame“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sako moteris.
Ne tik gėlynai, tačiau ir daugybė vaiskrūmių bei vaismedžių – sedulos, šilkmedžiai, sidonijos, svarainiai, šilauogės – auga Inutės plotuose, o štai daržovėmis rūpinasi kartu gyvenanti anyta.
Didžiajam namų gėlynui rudenį bus ketveri metai ir vis dar yra ką veikti jame, nors želdintojai sako, kad daugiamečių gėlynuose sunkiausi pirmi dveji.
Jį kurdama Inutė kelis kartus perdėliojo augalus, braižė jų shemas, derino gėles pagal spalvas ir aukštį. Dabar tokių planų neruošia – viską sodina iš akies, širdies ir patirties, be paruoštukų.
Pagrindinio gėlyno svarbiausi akcentai – šešiasdešmetė, senųjų gyventojų pasodinta obelis ir naujųjų šeimininkų sukurta akmenų upė, kuri šiaip būna sausa, tačiau lietingą dieną nuo stogų surinktas vanduo net putoja per akmenis tekėdamas.
Žemė ir teisingai parinkta vieta – tai, anot moters, svarbiausi dalykai, kad augalas sėkmingai prigytų ir klestėtų. Tad prieš sodinant būtina pasidomėti, kokią dirvą jis mėgsta, labiau patinka saulė ar pavėsis.
Tręšimas? Su trąšomis Inutė nepersitengia – tik pavasarį ir vidurvasarį jomis palepina augalus. Atidžiau tuos, kurie auga šalia medžių, mat jie išsiurbia iš dirvos maistines medžiagas.
„Trąšas renkuosi paprasčiausias, jokių ypatingų internetuose neieškau. Želdintojai apskritai pataria rinktis elementariausią salietrą. Jeigu ja tręšia morkas ir bulves, kurias vėliau valgome ir viskas mums gerai, tai gėlynams – juolab“, – juokiasi pašnekovė.
Laistymui irgi neskiria daug dėmesio. Tik per pačias sausras pagaili augalų. Jų didžiulėje teritorijoje nėra įrengta laistymo sitema, o su laistytuvų neprilakstysi, matyt, augalai tai jaučia ir kažkaip prisitaiko. O jei kuris neišgyvena – vadinasi, taip buvo lemta.
Dar vienas moters patarimas – sklype augalus sodinti vienodomis jų grupėmis, kad skirtingose vietose jie atsikartotų, o šalia jų rinktis žaliąją kamynystę pagal skonį. Kuo mažensis sklypas, tuo mažiau skirtingų augalų.
Jos trys mėgiamiausi augalai?
Bijūnai (turi per 30 veislių, iš visų močiučių ir tetulių senovinius kvepiančius susivežusi ), alyvos ir smilginiai augalai.
„Jei būtų ketvirtas pasirinkimas, būtinai – aguona“, – pridūrė.
...
Birželio 1 dieną startavo žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ kartu su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS) rengiamas projektas „Žalioji erdvė 2022“.
Kviečiame siųsti savo sodų ir kiemų, balkonų, tvenkinių ir gėlynų nuotraukas, kuriuos sukūrėte per pastaruosius pora metų (2020–2022 m.m.), taip pat laukiame miesto aikščių, parkų, skverų – profesionalių kraštovaizdžio kūrėjų darbų nuotraukų ČIA.
