Taip iš braškyno be jokių cheminių priemonių naudojimo išnešama net 80 proc. ligų sporų bei kenkėjų kiaušinių, esančių ant apatinių lapų pusės, užtikrinama geresnė ventiliacija tarp likusių stiebelių.
Lapų šalinti su vejapjove nerekomenduojama, kaip ir skusti labai žemai. Vis tik geriausia braškių lapus pašalinti paliekant apie 5–7 cm stiebelius. Taip nežeisite paties braškės kerelio vidaus, o ši greitai vėl užsiaugins naujus lapelius.
„Šalinti lapų rudenį nerekomenduoju, vertėtų palikti, nes tada yra tikimybė, kad braškė tiesiog nesustiprins šaknyno ir neperžiemos, vis tik ji visas jėgas skirs naujų braškių lapų užsiauginimui.
Remontantinėms veislėms, derančioms iki šalnų, vertėtų tik pašalinti ūsus bei perteklinius ar pažeistus lapus, lapus kirpkite tik pavasarį. Lapus reikia išnešti toliau nuo braškyno, jei turite galimybę – deginkite“, – patarė Sandra.
Nukirpus lapus, lieka ūsų su braškių „vaikais“ – naujais daigais. Patys geriausi, stipriausi daigai, išsaugantys motininės veislės ypatybės, yra nuo pirmamečių braškių daigų.
Kuris daigas laikomas pirmamečiu? Tai tie daigai, kurie šįmet pirmą kartą derėjo ir pirmą kartą ūsavosi. „Kodėl aš taip akcentuoju daigo gerumą nuo pirmamečio krūmo?
Juk kitais metais tas pats krūmelis dera triskart gausesniu derliumi, didesnėmis uogomis, matome jų derlingumą? Pirmametė „motina“ būna stipri, nenualinta nei ligų, nei kenkėjų, jos „vaikai“ – ūsai – kokybiški, stiprūs, gyvybingi.
Labai dažnai ūsai ima augti, o žemė daigams dar nebūna paruošta, vis tik žemė turės didelę įtaką tolesniam ketverių metų derliui. Tokiam reikalui visada gelbsti paprastos dėžutės, į kurias galima susodinti daigus, praauginti iki rudens ir jau su tvirtu bei dideliu šaknynu perkelti į paruoštą žemę.
Kyla diskusijų, kurį daigą imti nuo braškės „motinos“? Jei „motina“ pirmametė – absoliučiai visi daigai geri, veisliniai, neišsigimę, tik skiriasi jų kategorija, kuri skaičiuojama pagal kerelio šerdelės skersmenį: A+, A, B.
Be abejo, kad pats stipriausias, pats derlingiausias daigas bus pirmas nuo braškės „motinos“, tačiau jei neturite daug daigų, o veislė labia patiko, norite jos pasidauginti kitiems metams, drąsiai imkite visus daigelius, – komentavo Sandra. – Ūsus nukarpome, aš apkarpau ir lapelius, kad daigas šaknims skirtų visą jėgą, nes lapelius tikrai išleis, palieku tik po vieną fotosintezei vykdyti, o ir lengviau kontroliuoti kenkėjus.
Imame dėžutę, įsidedame durpių substratą ar lengvos kompostinės žemės, sudrėkiname ir sukišame apkarpytus daigus. Dėžutę su daigais, kol jie išleis šaknis, pastatome į pavėsį. Tokiu būdu bus 100 proc. garantija, kad visi daigai prigis, įsišaknydins, o mums bus lengviau prižiūrėti ir laistyti kelias dėžutes, nei pasodinus ūsus įšaknidijimui tiesiai į dirvą, į lysves.
Taip pat turėsime laiko pasiruošti naują lysvę naujam braškynui rudenį, juk jau žinome, kad naujo braškyno negalima sodinti, kur augo senos braškės, žemuogės, bulvės, pomidorai, nes tos pačios ligos ir tie patys kenkėjai puls doroti mūsų jaunuosius daigus.“
