Galimas ženklus nuostolių augimas dėl sunkaus sniego
Per paskutinę savaitę dėl sniego kiekio žmonės dažniausiai kreipėsi dėl sugadinto turto – lūžusios medžių šakos apgadino automobilius ir kieme esantį turtą, griuvo ūkiniai, komerciniai pastatai, lūžo pavėsinės, buvo apgadintos stoginės.
„Visgi nuo antradienio visą likusią savaitę Lietuvoje yra prognozuojamas atšilimas ir lijundra, o tai reiškia, kad visas purus sniegas, kurį dabar matome aplink bei savo kiemuose, taps itin sunkus ir tikėtina, kad pajusime ženklų nuostolių šuolį aukštyn“, – sako bendrovės Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Kaip sako ekspertas, būtina pasirūpinti sniego valymu nuo gyventojo valdomo turto.
„Jei matote, kad ant pastatų kaupiasi daug sniego, reikia nedelsiant pradėti rūpintis sniego valymu nuo paviršių. Jei tai neįmanoma – pasistengti sutvirtinti konstrukcijas, jas išramstant. Sniegas gali nutraukti ir elektros tiekimą atokesniuose rajonuose, jo atstatymas gali užtrukti, todėl rekomenduojama pasirūpinti atsargine šviesa, žvakėmis, pirmo būtinumo prekėmis – vandeniu, maistu, jei yra galimybė – alternatyviu šildymo būdu ar kuru“, – pataria Artūras Juodeikis.
Anot draudimo eksperto, svarbu suprasti, kad sniego svoris labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir drėgmės. Kai yra šalta, sniegas purus ir gali spausti stogą 20 kg/m3 jėga. Bet esant kitokioms sąlygoms gali spausti net 9 kartus smarkiau, t.y. 180 kg/m3 jėga.
„Tai reiškia, kad dabartinėmis sąlygomis, esant maždaug 40 cm sniego puriam sluoksniui – vieną kvadratinį metrą stogo užgula maždaug 8 kg, bet tai nesunkiai gali pavirsti 72 kg vienam kvadratiniam metrui, nors vizualiai sniego storis atrodys panašus. Tokiu atveju dalis stogų, pavėsinių, stoginių gali neatlaikyti.
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į stogo nuolydžio kampą – esant stačiam kampui, dalis sniego gali tiesiog savaime nuslinkti žemyn, o horizontalūs ar mažo nuolydžio stogai gali sukaupti kur kas didesnį kiekį sniego, tad jais reikia pasirūpinti labiau. Svarbu nepamiršti, kad kai stogas status ir yra galimybė, jog pats nubyrės – itin svarbu saugoti savo turtą, esantį ant žemės, pavyzdžiui automobilius ir, žinoma, svarbiausia saugoti savo bei aplinkinių sveikatą – toks sunkus sniegas yra rimtas pavojus žmogaus gyvybei“, – pastebi ekspertas.
Lūžtantys lietvamzdžiai ir neatsilaikę stogai
Kaip sako A. Juodeikis, atlydžio metu kartais nutrūksta laidai, bet dar dažniau yra sugadinamos stogo nuotėkų, lietvamzdžių sistemos, dėl slenkančio žemyn sniego. Be to, dideli nuostoliai gali kilti dėl vandens prasiskverbimo vidun per išorines konstrukcijas, nes atlydžio metu įvairiose stogo vietose susiformuoja „baseinėliai“, kuriems dalis stogų neatsilaiko.
„Visgi matyt blogiausia, kai stogo konstrukcijos neatlaiko sudrėkusio ir apsunkusio sniego, lūžus stogą laikančiai konstrukcijai, nuostoliai gali būti labai dideli. Su itin gausiu sniegu bei sniego slėgiu lietuviai paskutinį kartą susidūrė 2021 metų sausio pabaigoje, vasario mėnesį. Bendrovės duomenimis, pernai metų vasario mėnesį dėl sniego slėgio buvo užfiksuota beveik 1,5 tūkst. įvykių, o jiems padengti buvo išmokėta 1,3 milijonai eurų vien tik per vasario mėnesį. Deja, bet kol kas nepanašu, kad situacija šį kartą bus geresnė“, – prognozuoja A. Juodeikis.
Anot jo, jau dabar būtina nuosekliai valyti sniegą nuo stogų, pavėsinių, tvartų, sodo namelių, šiltnamių. Taip pat – apdaužyti varveklius, kurie pridaro daug žalos turtui ir pačiam žmogui.
