Šalia prekybos centro CUP įkurtas didžiausias miesto daržas ne vieną praeivį privertė nusišypsoti. Žmonės ne tik sustoja, fotografuoja, bet ir dairosi derliaus.
Viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė pripažino, jog buvo nuogąstavimų, kad vieną rytą ras daržą nusiaubtą. Tačiau taip nenutiko, buvo išrauti tik keli burokėliai. Tam, kuris tai padarė, teko nusivilti: ši daržovė pasirodė esanti lapinė.
Bendrovės „Stebulė“ darbininkai kone kiekvieną dieną daržą palaisto, o trys moterys per karščius net tris dienas ravėjo lysves. Be to, daržą prižiūri, šiukšles nurenka ir aplinkinių parduotuvių bei užeigų darbuotojai.
Skandinavijoje – įprasta
Dar prieš gerą mėnesį vilniečiai skeptiškai vertino miesto daržo idėją, bet dabar jame viskas žydi, mezga vaisius.
„Negaliu atsistebėti, kad miesto centre auga daržovės, vaistiniai augalai“, – kalbėjo viena praeivė.
Kita moteris pasakojo, kad panašūs sumanymai labai populiarūs Skandinavijoje, – ten daržovės ir vaisiai auginami miestuose, balkonuose, ant pastatų stogų.
Darže Šnipiškių gatvėje auga ir sirpsta pomidorai, salotos, moliūgai, cukinijos, burokėliai, lysvių viduryje stiebiasi kukurūzai, žaliuoja mėtos, nasturtos.
Elgiasi gana kultūringai
V.Marozienė tikino, kad geriausiai darže jaučiasi mėtos ir lapiniai burokėliai – mangoldai, laukia neblogas cukinijų derlius: „Tiesa, moliūgai, pupos nelabai laimingi. Galbūt gruntas jiems mažiau tinkamas.“
Anot V.Marozienės, baimė, kad kas nors nepasiskintų derliaus anksčiau, nei ateis laikas, neišnyko.
Vis dėlto kraštovaizdžio architektė džiaugėsi, kad žmonės su miesto daržu elgiasi kultūringai.
Kai kuriems – tik pramoga
Pirmieji miesto daržai Vilniuje pasodinti prieš dešimtmetį. Tik visi jie – mažesni. O Sapiegų rūmų parko teritorijoje Antakalnyje daržovės augintos kur kas seniau.
Anot Antakalnio daržo ir sodo darbų koordinatoriaus Ramūno Kučiausko, didikų stalui daržovės šioje vietovėje augintos dar prieš kelis šimtus metų. Kai XIX amžiuje Sapiegų parke buvo atidaryta karo ligoninė, derlius keliavo į šios įstaigos virtuvę.
Dabar daržas Sapiegų parke atkurtas, dešimtis entuziastų turi savo lysves, bet yra ir bendrų.
R.Kučiauskas pastebėjo, kad vis dar yra vilniečių, kuriems daržas – tik pramoga. Tokie paprašo lysvės, pavasarį ją prižiūri, o vasarą, kai atostogauja, dingsta, pamiršdami daržoves palaistyti, nuravėti.
Antakalnio darže ir šiltnamyje vilniečiai augina visiems įprastas daržoves – pomidorus, agurkus, krapus, ridikėlius.
Idėja susižavėjo Amerikoje
Prieš keletą metų menininkas Saulius Paukštys keturis miesto daržus buvo įkūręs Pylimo gatvėje. Jiems pasirinko žemės plotus aplink medžius. Savivaldybėje jis nesunkiai gavo tam leidimą.
Tik toks daržas šalia judrios gatvės gyvavo vos metus. Vėliau menininkas sumanymo atsisakė.
Idėją S.Paukštys parsivežė iš Baltimorės (JAV), kur aplankė savo padovanotą muzikanto Franko Zappos paminklą. Vilnietis nustebo pamatęs, kad ten aplink medžius auga daržovės net prie miesto rotušės. Toks želdinimo stilius jam patiko kur kas labiau nei nuobodžios Vilniaus našlaitės.
Grįžęs į Lietuvą vilnietis nutarė patirti daržininko džiaugsmą.
Lentelės, iš kurių buvo sukalti aptvarai aplink medžius, kainavo kelis eurus, dirvožemis taip pat nebrangus. Savivaldybė paprašė tik garantuoti, kad menininko prižiūrimi daržai bus tvarkingi.
Gamtininkai jam parinko krapų, bazilikų, paprikų, vėliau siūlė pasodinti cukinijų.
Daržuose ant šaligatvio užaugusių augalų S.Paukštys valgyti neketino. Jis neabejojo, kad tai būtų kenksminga žmogaus organizmui. Esą Niujorke irgi niekas nevalgo pomidorų, raudonuojančių ant šaligatvių judriose miesto gatvėse.
Bulvės ir kopūstai – miesto centre
Apie miesto, arba bendruomeninių, daržų reiškinį knygoje „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990“ yra rašęs Vilniaus istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius.
Jis teigia, kad tokie sodai ir daržai yra senas žmonijos išradimas, nuo bado gelbėjęs sunkiai galą su galu suduriančius piliečius.
„Pas mūsų kaimynus latvius ir lenkus bendruomeniniai sodai atkeliavo XX amžiaus pradžioje ir išliko iki šiol, tapo kultūros ir istorijos paveldu.Artimi kolektyvinių sodų giminaičiai sklypiniai daržai Vilniuje atsirado 4-ojo dešimtmečio pradžioje, maitino vilniečius karo metu ir buvo smarkiai išplėsti pokariu, kai miestas kėlėsi iš griuvėsių. Daržai tapo tikra panacėja maisto kortelių, skurdo ir nepritekliaus laikais“, – pasakojo D.Pocevičius.
Siekiantiems įsivaizduoti, kokiose miesto teritorijose buvo daržai, D.Pocevičius savo knygoje nurodo tikslias Vilniaus vietas.
1930 metais Vilniaus bedarbiams skirti 29 daržų sklypai Sėlių ir Lūšių gatvių sandūroje Žvėryne, po poros metų daržai suformuoti vakarinėje Kalvarijų gatvės pusėje.
Bėgant metams daržų atsirado vis daugiau – abipus Antakalnio gatvės, tarp Vilnios ir Belmonto gatvės. Itin didelė daržų teritorija, pasak miesto tyrinėtojo, buvo tarp Savanorių prospekto, Kedrų ir T.Ševčenkos gatvių.
Įdomiausia, kad apie 1945 metus daržų būta ir pačiame Vilniaus centre, tuometėje Gedimino gatvėje. Bulvės, kopūstai, morkos augintos ties 2-uoju, 25-uoju, 26-uoju, 27-uoju ir 54-uoju namais.
1953-iaisiais daržų plėtra Vilniaus centre sustabdyta miesto valdžios sprendimu.
