Pasidalinsime patarimais, kaip tai padaryti kaip tik šiuo metu, kad turėtumėte dar daugiau naujų augalų pavasarį. Taip pat aptarsime, kokie iššūkiai kyla prižiūrint kambarinius augalus žiemos metu. Juk norime išlaikyti augalus sveikus, kad kitąmet vėl galėtume juos išnešti laukan, tiesa?
Kambarinių augalų parnešimas iš lauko į patalpą
Svarbu skirti augalams šiek tiek priežiūros prieš perkeliant juos atgal į patalpas. Kai kurių rūšių augalai geriau susidoroja su dideliais šviesos ir temperatūros pokyčiais, o kiti gali netinkamai sureaguoti – nudžiūti ir numesti lapus.
Lauko temperatūra yra pirmas rodiklis, nusakantis, kada augalai turi parkeliauti atgal į namus. Nelaukiama, kol nakties temperatūra nukrinta žemiau nei 7 °C ir tai turėtų būti kritinė riba. Dauguma augalų pirmųjų šalnų ir šalčių neišgyvena, tad iki to laiko reikėtų suskubti augalus parnešti namo.
Prieš perkeldami kambarinius augalus į patalpą, atidžiai patikrinkite, ar juose nėra kenkėjų. Jie gali slėptis po lapais ar ant stiebų. Pastebėtus kenkėjus, augalas nuplaunamas vandeniu (galima plauti su laistymo žarna) ir nupurškiamas insekticidiniu muilu.
Augalams bus tik geriau, jeigu prieš perkėlimą vidun augalai porą savaičių lėtai aklimatizuosis prie mažesnio apšvietimo. Tokiu atveju augalai pastatomi šešėlyje.
Kai kuriuos augalus prieš įnešant į vidų galima patrumpinti ir apgenėti. Tai padės kontroliuoti jų dydį ir paskatins naujų ūglių augimą.
Kuriems augalams reikalingas žiemojimas patalpoje?
Daugelį daugiamečių augalų, krūmų ir vijoklinių augalų, augančių sode ar lauko vazonuose, šaltesniais mėnesiais galima išlaikyti namuose, o pavasarį vėl išnešti į lauką. Peržiemoti patalpoje turi šios gėlės: brugmansija, begonija, citrusai (citrinmedis, mandarinmedis, kumkatas), margenis, pelargonija, kinrožė, sprigė, mandevila, rozmarinas ir kiti.
Kartais ne visus augalus galima parkelti į namus, tad teks nuspręsti, ką verta pasilikti. Pavyzdžiui, sergantys ar smarkiai kenkėjais apnikę augalai neturėtų būti perkeliami patalpon, todėl pasirenkami tik sveiki augalai. Kai kurie augalai galbūt labiau vertingi ar brangiai įsigyjami, tad jiems tikrai teiksite pirmenybę. Iš esmės, parnešti į vidų reikia tuos daugiamečius augalus, kuriems reikalingas gana šiltas žiemojimas, taip pat augalus, kurių augimas rudenį tik prasideda ir jie aktyvūs išlieka visą žiemą.
Augalai, kuriuos prieš žiemą reikia iškasti
Kai kuriuos augalus galima išsikasti iš lysvės, padauginti ir įsodinus į vazoną atsinešti į patalpą. Taip galima daryti su prieskoninėmis žolelėmis, tokiomis kaip citrinžolė, citrininė verbena, mėta, raudonėlis, mairūnas ir kiti. Taip bus pratęsiama jų vegetacija ir žiemą galėsite džiaugtis šviežiais žalumynais.
Tas pats taikoma ir gėlyne (ne vazone) augintoms pelargonijoms. Jas reikia atsargiai iškasti iš žemės, įsodinti į vazoną, galima šiek tiek apgenėti ir pernešti į patalpą žiemoti.
Lietuvoje auginami kai kurie augalai, kuriems mūsų žiemos per daug atšiaurios, todėl juos privaloma iškasti. Tai galioja gėlėms kanoms, gumbinei begonijai, kardeliams, montbretėms. Šie augalai, tiksliau, jų šakniagumbiai, laikomi vėsioje, sausoje patalpoje, kur vyrauja +3–+8 °C temperatūra, idealiausia – rūsyje. Pavasarį šių gėlių gumbai vėl sodinami gėlyne ir vasarą–rudenį džiaugiamasi jų žydėjimu.
Žiemą žydinčių augalų paruošimas
Skirtingų rūšių augalų žiemos priežiūros poreikiai gali labai skirtis, todėl pasidomėjimas plačiau kiekvieno augalo atveju atneš geriausią rezultatą. Augalų, kurie pražysta žiemą, priežiūra skiriasi nuo tų, kuriems žiema yra visiškos ramybės periodas. Tai galioja tokiems augalams kaip amarilis, puansetija (bei kitos karpažolės), ciklamenas, plokštenis, storlapis, meilenis, kalankė. Šiuos augalus reikia laistyti bei tręšti net ir šaltuoju laikotarpiu, tačiau iš karto po žydėjimo ši veikla stipriai sumažinama ir (ar) nutraukiama.
Kambarinių augalų padauginimas
Rudenį galima pasidauginti daugumą augalų, kad kitais metais turėtumėte naujų atžalų. Augalai gali būti padauginami skirtingais būdais, o pagrindiniai jų yra šie: dauginimas žaliaisiais auginiais, atžalų atskyrimas.
Žaliaisiais ar pusiau sumedėjusiais auginiais dauginti ankstyvą rudenį galima pelargonijas, margenius, spriges, fuksijas, figmedžius, filodendrus. Norint pasiruošti žaliųjų auginių, pirmiausia nuo augalo atkerpami ūgliai, kurių stiebai turi 3–6 bamblius. Tada pašalinami apatiniai ūglio lapai, o jo šviežiai nupjautas galas įmerkiamas į tirpalą su augimo hormonais. Galiausiai, paruošti auginiai įsodinami į mažus vazonėlius, pripildytus steriliu iš anksto sudrėkintu bežemiu mišiniu.
Atžalų atskyrimas itin paprastas metodas. Jeigu matote, kad augalas aplipęs vaikučiais, tereikia juos atskirti. Atsargiai išimamas visas augalas iš vazono ir padedamas ant ištiesto laikraščio. Atsargiai atskiriamas mažylis nuo motininio šaknų gniužulo, paliekant sodinukui kuo daugiau šaknų. Jei reikia, didesnės šaknys ar jungiantys „siūlai“ perpjaunami peiliu). Jaunas augalėlis iš karto įsodinamas į nedidelį vazonėlį, pripildytą kambarinių gėlių žemės mišinio. Tokiu būdu dauginamas kuokštinis chlorofitas, alavijas (alijošius), apskritalapė peperomija.
Kambarinius augalus galima dauginti ir kitais būdais, pavyzdžiui, kero dalijimu, tačiau juos dauginti geriau šiltu metų laiku, ypač pavasarį.
Ką daryti augalams žiemojant…
Drėkinimas. Reikėtų atsižvelgti į kambario orą, nes šaltuoju laikotarpiu daugumoje šildomų namų oras yra labai sausas. Kad kambariniai augalai visiškai neišsausėtų, jiems pravers šiek tiek daugiau drėgmės. Jei pastebima, kad lapų galiukai tampa rudi ir „traškūs“ arba dar blogiau – lapai susisuka, pagelsta ir paruduoja – tada reikėtų imtis papildomų priemonių. Nuo šios problemos gali išgelbėti namie kasdien naudojamas drėkintuvas arba augalų apipurškimas vandeniu. Drėgmei sulaikyti vazone taip pat veiksmingas būdas yra dirvos mulčiavimas.
Šviesos poreikis. Nors kambariniai augalai ilsisi, jiems vis tiek reikia ryškios, netiesioginės šviesos. Ant palangės laikomą vazoną su augalu neprošal kas savaitę apsukti, kad visos augalo pusės gautų šviesos. O jeigu namuose yra papildoma šviesi patalpa, kurioje galima įsirengti žiemos sodą, tai augalai tik padėkos. Kadangi žiemą dienos būna labai trumpos, galima apsvarstyti galimybę sukurti papildomą apšvietimą augimo lemputėmis. Gali tekti imtis ir papildomų darbų šviesos kiekiui padidinti: nuvalyti langus, palikti atitrauktas užuolaidas, nuvalyti augalų lapus, kad jie geriau sugertų šviesą.
Apsauga nuo kenkėjų. Žiemojantys kambariniai augalai yra silpnesni ir sunkiau susidoroja su užpuolančiais kenkėjais bei ligomis. Tad prieš ruošiantis žiemojimui reikalingos papildomos priemonės norint nuo jų atsiginti. Kaip minėta anksčiau, reikėtų atlikti augalų apžiūrą, lapus nuplauti vandeniu ir valyti muilu, naudoti insekticidus ar specialius apsauginius preparatus.
… ir ko nedaryti?
Laistymas. Kambarinių augalų laistymas žiemos metu smarkiai apribojamas ir jie laistomi tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų. Žiemą augalai auga lėčiau, o per didelis vandens kiekis gali sukelti šaknų puvinį. Kai kuriems augalams žiemą reikia labai nedaug vandens, o kaktusams ir kitiems sukulentams iki pavasario gali visai neprireikti laistymo. Laistoma kambario temperatūros (tik ne šaltu!) vandeniu tada, kai viršutinis 2,5–5 cm dirvos sluoksnis yra sausas.
Tręšimas. Daugelis atogrąžų kambarinių augalų šaltaisiais mėnesiais natūraliai sulėtina augimą. Tai reiškia, kad jiems nereikia trąšų, kiek šiltuoju augimo sezonu. Rudenį tręšimo dažnis sumažinamas, o žiemos metu iki pavasario – visiškai sustabdomas.
Persodinimas. Šaltuoju ar augalų ramybės metu turi būti vengiama persodinti augalus, nes tai nėra tinkamas metas pažeisti šaknis ir kelti jiems stresą. Persodinimas atliekamas tik visiškai būtinumui prispyrus, t. y. kai kambarinis augalas nebetelpa vazone, jis blogai jaučiasi ar pastebima užsikrėtusi, nederlinga, apsinešusi žemė. Tokiu atveju persodinant stengiamasi nepakenkti šaknims.
Genėjimas. Žiemą galima apkarpyti ir pašalinti tik nudžiūvusias ar pageltusias augalo dalis. Nereikėtų genėti sveiko žalio augalo, nes genėjimas paskatins naują augimą. O tai reiškia, kad genėjimas privers augalą „dirbti“ tuo metu, kai jis privalo ilsėtis.
Skersvėjai. Apskritai kambariniai augalai jautrūs skersvėjams. Reikėtų įsitikinti, ar augalai nėra pastatyti šalia durų, šilumos ventiliacijos angų, židinių ar nesandarių bei dažnai varstomų langų.
Temperatūrų svyravimai. Kambariniams augalams reikėtų palaikyti gana pastovią temperatūrą, kuri dienos metu palaikoma apie 18–21 °C, o naktį nenukristų žemiau 10 °C. Dideli temperatūros svyravimai gali taip pat labai lengvai ir greitai pribaigti kambarinį augalą, kaip ir ilgai trunkantys karščio ar šalčio laikotarpiai.
Šaltiniai:
https://www.bhg.com/gardening/houseplants/care/
https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/
https://www.bhg.com/gardening/houseplants/care/
https://www.almanac.com/how-bring-outdoor-plants-indoor https://www.almanac.com/
