Astrancijos – kaip jos atrodo
Astrancija (lot. Astrantia) – nuostabus daugiametis salierinių šeimos augalas. Tai liauna, nereikli, žolinė, ilgai ir gausiai žydinti gėlė, stačiais, beveik nešakotais, karpytais lapais. Žiedynai – 3,5–4,5 cm skersmens sudėtiniai skėčiai, kuriuos supa ilgesnė už žiedus skraistė iš 14–18 suaugusių pamatais spalvotų skraistlapių. Skėčio žiedai – balti, gelsvi, žalsvi, ilgais kuokeliais.
Ši gėlė natūraliai auga Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje labiausiai paplitusi Didžioji astrancija, dažniausiai aptinkama Joniškio rajone – Žagarės botaniniame-zoologiniame draustinyje, Pabalių miške. Sulaukėjusi astrancija auga senuose parkuose Druskininkuose ir Palangoje, bei yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Manoma, kad nors rūšinių astrancijų žiedai neišsiskiria spalvingumu ar dydžiu, tačiau jie panašūs į žvaigždes, o nuo to ir kilo šios gėlės pavadinimas – graikų kalboje aster – žvaigždė, o antios – panašus.
Astrancijų rūšys
Gentyje yra žinoma apie 10 rūšių, Europoje sutinkamos 4 iš jų: Astrantia carniolica, Astrantia major, Astrantia maxima, Astrantia minor. Štai šias, Europoje augančias rūšis, apžvelkime.
Astrancija carniolica (Astrantia carniolica)
Vidutiniškai užauga apie 45 cm aukščio. Stiebas stačias ir plikas, su mažomis šakelėmis ir lapais. Žiedynai – skėčio formos, žiedlapiai baltos spalvos. Centriniai žiedynai – hermafroditai, o išoriniai – vyriškos lyties. Žydi nuo birželio iki rugsėjo.
Specifinis epitetas „carniolica“, reiškiantis „kilęs iš Carniola“. Karniola buvo istorinis regionas, kurį sudarė dalis dabartinės Slovėnijos. Geografiškai tai išskiria šią rūšį nuo kitos jos giminingos Astrantia bavarica (iš Vokietijos).
Šios astrancijos paplitusios kalnų pievose, miškuose, proskynose bei prie upelių, dažniausiai kalkinguose dirvožemiuose.
Didžioji astrancija (Astrantia major)
Ši astrancijos rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat saugoma ir Latvijoje bei Baltarusijoje. Augalo aukštis – 45–60 cm. Gausus rausvas žiedynas, gražūs, karpyti lapeliai.
Saulės šviesoje astrancija įgauna melsvai violetinį atspalvį. Intensyviausiai ir gausiausiai žydi liepą-rugpjūtį, yra nepretenzingas augalas: puikiai auga tiek saulėtose vietose, tiek daliniame pavėsyje, tiek drėgname dirvožemyje, tačiau geriausiai auga puriame ir derlingame dirvožemyje. Gėlė atspari tiek šalčiui, tiek ir sausrai.
Aukštoji astrancija (Astrantia maxima)
Tai išskirtinė astrancija rožiniais, labai standžiais žiedais. Vainiklapių apatinė pusė žalia, lapai skiriasi nuo kitų astrancijų. Kiek plečiasi šoninėmis atžalomis. Aukštis – 80 cm. Žydi liepą – rugpjūtį. Geriausios sąlygos augimui – vidutinis ar drėgnas dirvožemis. Ši rūšis paplitusi Pietų Europoje, Kaukaze. Lepesnė, nei kitos rūšys – būtina pridengti žiemai.
Mažoji astrancija (Astrantia minor)
Mažoji astrancija auga Europos kalnų šlaituose, ant uolų, pievose, šviesiuose miškuose (Pirėnuose, Alpėse, Apeninuose), iki 2700 m virš jūros lygio. Ši rūšis – smulkesnė už kitas, auga iki 40 cm. aukščio. Lapai su ilgais lapkočiais, iki pagrindo plaštakiškai suskaldyti į 7 skiltis. Žiedynai iki 3 cm skersmens, žiedeliai rausvai balti, smulkūs. Skraistlapiai balti, kartais rausvi. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Lietuvoje beveik neauginama.
Astrancijų auginimas
Vienoje vietoje gali augti daug metų. Astrantijos nereikalauja ypatingo dėmesio, joms svarbiausia – tinkama vieta. Geriausiai astrancijos jaučiasi auginamos daliniame pavėsyje, derlingame, vandeniui laidžiame dirvožemyje, tačiau, užtikrinant didesnę drėgmę.
Nuolat mulčiuojamos gali augti ir saulėje, šiaurinėje pusėje. Nemėgsta smėlingos dirvos, tačiau puikiai jaučiasi augdamos po medžiais. Astrancijos klesti sunkioje, drėgnoje dirvoje, idealu, jei dirva tręšiama naminiu kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu.
Astrancijoms žiemos periodu nereikalinga papildoma priežiūra – jos prastai žiemoja nedengtos.
Astrancijų sodinimas
Astrancijų užsiauginti galima tiek sėjant sėklomis, tiek sodinant kerus. Sėjimui sėklos sėjamos tiesiai į dirvą, tačiau, laiku nenukirpus žiedynų, astrancijos gali pasisėti ir pačios. Jei norime pasisėti jų kitoje vietoje, reikia nepamiršti surinkti sėklų.
Dauginti galima ir šoninėmis atžalomis (kerais). Dauginant kerais šie dalijami pavasarį arba rudenį ir sodinami 30–35cm atstumais. Pasodinus astrancijas, pirmaisiais metais reikėtų gausiai jas laistyti. Tam, kad dirvožemis būtų derlingesnis, reikėtų nepamiršti ir organinių trąšų.
Per metus užauga gražus kupstas su tankiomis šaknimis. Lengvai prigyja ir žydi kitais metais.
Astrancijų žydėjimas
Tai daugiametės (auga 5–7 metus) gėlės, kurios žydi visą vasarą, bet, norint pratęsti žydėjimą, reikia nukirpti nužydėjusius žiedynus ir leisti augti naujiems. Pavienių žiedų būna iki vėlyvo rudens.
Astrancijos puikiai sugyvena gėlynuose su kitomis gėlėmis. Geriausia jas sodinti didesnėmis grupėmis, po medžiais, parkuose, prie upių ar vandens telkinių.
Skintos ir džiovintos astrancijos naudojamos floristikoje. Skintos – ilgai išsilaiko.
Dėl ilgo žydėjimo laiko, astrancijos – puikus žiedadulkių ir nektaro šaltinis vabzdžiams. Jos traukia ne tik drugelius, bet ir bites.
Astrancijų ligos
Didelis pliusas šioms gėlėms – jos gana atsparios ligoms ir kenkėjams. Tačiau, esant prastesnei priežiūrai, astrancijos gali būti jautrios grybelinei miltligei. Ši liga pasireiškia sudarydama baltas dėmes ant lapų. Dažniausiai miltligė būdinga astrancijoms, augančioms ten, kur karšta ir sausa, o ne drėgnose vietose.
Astrancijos – barjeras nuo šliužų bei sraigių Šias gėles galima sodinti ir šalia kitų kaip apsauginį barjerą – dėl savo išskiriamo specifinio kvapo atbaido šliužus ir sraiges. Šie astrancijų ne tik neėda, bet ir vengia prie jų prisiartinti.
Taigi, nusprendus sode pasisodinti ar pasisėti astrancijų, rūšių pasirinkimas nebus gausus. Tad ilgai nedvejojus galima drąsiai sodinti visas keturias rūšis. Šios nelepios gėlės tikrai papuoš bet kurį gėlyno kampelį. Svarbiausia – laiku nukarpyti peržydėjusius žiedynus, bei nepamiršti, kad astrantijos mėgsta drėgmę.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/astrantija/
Didžioji astrantija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 112
https://lt.flowergardennews.com/astrantia-maxima
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/astrantias-grow-guide/
https://gardenseeker.garden/perennials/atrantia-major.html
