Portalui lrytas.lt susisiekus su landšafto meistru, jis pridūrė, kad ypatingai sniegas laužo visžalius augalus, kurie turi spyglius arba lapus.
„Jų pačių masė yra nemaža ir ten, kur yra lapai arba spygliai patogiai kaupiasi ir sniegas, kuris šlampa ir lenkia augalus, gali net išlaužyti juos. Tai gresia pušims, kai kurioms eglėms, kadagiams, cūgoms. Iš llapuočių labiausiai nukenčia rododendrai, koloniniai ąžuolai, bukai“, – vardijo T. Gurskas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tujų, kukmedžių, buksmedžių gyvatvores arba formuotus augalus: „Tai augalai, prie kurių daug dirbta, todėl nedelsdami su grėbliu ar šluota nubraukite ar nupurtyti visą sniegą nuo jų. Kitaip išlankstys, išlaužys, gali šakos numirti tiesiog ir gyvatvorė ar suformuotas rutulys liks beformiai.“
T. Gurskas ne sykį yra matęs, kaip sniegas sulaužė rutulines tujas „Danika“, o kadangi žaizda būna labai ilga, plėštinė( nes plyšta su visa žieve, atisranda net 5–7 centimetrų ilgio žaizda kamiene) ji pražudo visą kamieną ir tada augalas jau žūsta.
Jis atkreipė dėmesį ir į sniego žalą vejai. Tai ypač dažnai pasitaikantis reiškinys, todėl:
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į sniego pusnis, kurias atsikasdami kelią sumetame prie takų savo kiemuose, – tose vietose galime labai pakenkti vejai. Tai yra gera terpė klestėti vejos pelėsiui, kada yra šlapias sniegas ir susidaro tokia pluta.
Dabar lijo ir kaip tik tokia susidarė – viršuje užšalusi, o apačioje drėgnas sniegas, todėl susidaro ypač didžiulė rizika vejoje atsirasti pelėsiui . Tokiu atveju visa veja išplinka, viskas žūsta ir pavasarį tenka didelius plotus atsėti. Tai labai aktualu prie takų, įvažiavimų, taip pat tose vietose, kur vaikai žaidžia. Reikėtų sužiūrėti tokias vietas ir būtinai nukasti ten sniegą – išgelbėsite savo veją.“
