Filharmonijoje koncerte „Senoji ir naujoji Vilniaus muzika“ suderėjo skirtingų epochų kūriniai

Ansamblis „Musica humana“, jo meno vadovas, vienas koncerto solistų obojininkas Robertas Beinaris, dainininkės Dovilė Kazonaitė, Kristina Žaldokaitė ir fleitininkas Vytenis Gurstis publikai pristatė įdomią skirtingų epochų kūrinių programą, skirtą Vilniaus 700-mečiui ir Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Dalis koncerto kūrinių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinė ir pasaulietinė muzika, jai atstovavo Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Andrius Rohačevskis ir nežinomas XVII a. autorius, XX ir XXI a. – Juozas Žilevičius, Algirdas Martinaitis, Jonas Jurkūnas ir Edvardas Rogoža, jo 2020 m. parašytas ir Juliui Juzeliūnui dedikuotas kūrinys „J. J. vizija“ šešiems smuikams, altui, violončelei ir kontrabosui skambėjo bene pirmą kartą. Koncerto pabaigoje buvo atlikta Algirdo Martinaičio 1982 m. sukurta kamerinė kantata „Cantus ad futurum“ („Giesmė ateičiai“, autoriaus žodžiai), kuri tuomet tapo savotišku naujos kompozitorių kartos manifestu, o kantatos temos – gamtos ir tautos išlikimas – itin aktualios ir šiandien.Dar viena vakaro premjera – Juozo Žilevičiaus 1926 m. Klaipėdoje sukurtas „Lietuviškas nonetas“ styginiams ir pučiamiesiems. Dingusį opuso rankraštį iš Čikagos Lituanistikos tyrimo centro parvežė muzikologė Danutė Petrauskaitė, jį atkūrė ir redagavo Kazys Daugėla.